Turi daugiau kompetencijų, nei manai: kaip jas atrasti ir parodyti?

Parengė Asta Pečiulienė

Būkime atviri: pildydami CV ar rašydami motyvacinį laišką visi bent kartą susimąstome: „Ką dar galėčiau apie save parašyti?“ Aiškiai įvardyti savo gebėjimus reikia pradedant dirbti, keičiant darbą, ieškant praktikos ar stojant į užsienio universitetus. Ypač pradžioje tai nėra paprasta, todėl dažnai patenkame į vadinamuosius „kompetencijų aklumo“ spąstus.

Dažniausiai problema yra ne tai, kad neturime reikiamų kompetencijų, o tai, kad jų neatpažįstame. Kai kurie įgūdžiai mums tokie įprasti, kad laikome juos savaime suprantamais. Kitų net nesiejame su profesine veikla, nes įgijome juos ne mokykloje ar darbe, o kasdienėse situacijose. Kartais atrodo, kad jei tam tikram gebėjimui įgyti nereikia universiteto diplomo ar trejų–penkerių metų darbo patirties, jis neturi vertės. Tačiau tiesa kitokia: jau šiandien turi gerokai daugiau kompetencijų, nei manai.

Bendraudama su jaunimu kaip „Europass“ ambasadorė matau, kaip svarbu gebėti atpažinti, įvardyti ir parodyti savo įgūdžius bei kompetencijas. Jei nežinome ir nevertiname to, ką jau žinome, ką gebame padaryti ir kas mums pavyksta, sumažiname galimybes „įdarbinti“ savo kompetencijas, kad jos padėtų mums kurti norimą karjerą ir gyvenimą.

Kas yra kompetencija ir kuo ji skiriasi nuo įgūdžio?

Juk negali atpažinti to, ko nesupranti, todėl pirmiausia išsiaiškinkime dažnai vartojamas sąvokas.

Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijoje dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų kompetencija apibrėžiama kaip žinių, įgūdžių ir nuostatų visuma. Įgūdis yra gebėjimas taikyti žinias atliekant užduotis ir siekiant rezultatų. Vadinasi, kompetenciją sudaro trys dalys: žinios (ką žinau?), įgūdžiai (ką moku daryti?) ir nuostatos (kaip renkuosi veikti?). Įgūdžiai yra tik viena kompetencijos dalis.

Pavyzdžiui, laiko planavimo kompetencijai reikia:

  • žinių apie planavimo metodus, prioritetų nustatymo ir terminų įvertinimo principus;
  • įgūdžių šias žinias taikyti: planuoti laiką, nustatyti prioritetus ir vertinti užduočių trukmę;
  • nuostatų, atspindinčių požiūrį į veiklą: atsakingai laikytis įsipareigojimų, gerbti kitų laiką ir būti pasirengusiam lanksčiai keisti planus, kai keičiasi aplinkybės.

Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro (JRC) parengtoje profesijų, užduočių, įgūdžių ir kompetencijų analizės sistemoje įgūdžiai aiškiai siejami su gebėjimu atlikti konkrečias užduotis. Todėl žinoti, kaip sprendžiami konfliktai, dar nereiškia gebėti juos spręsti. O gebėjimas išklausyti skirtingas nuomones, suvaldyti nesutarimus ir ieškoti bendro sprendimo jau yra konkretūs bendravimo ir konfliktų sprendimo įgūdžiai. Svarbiausia atsiminti: įgūdis yra tavo elgesys, tavo atliekami veiksmai, tai, ką tu darai.

Todėl ieškodamas savo kompetencijų žiūrėk ne tik į tai, ką žinai ar esi pasiekęs, bet ir į tai, ką konkrečiai darai bei kaip elgiesi skirtingose situacijose. Tam padės trys būdai pažvelgti į savo patirtį ir praktinės užduotys, kurias siūlau išbandyti.

1. Nuo pasiekimų iki įgūdžių: ką dariau, kad pasiekčiau rezultatą?

Diplomai, padėkos, apdovanojimai ar įgyvendinti projektai liudija mūsų pasiekimus, bet ne visada parodo, ką iš tiesų gebame. Todėl pasiekimą verta laikyti galutiniu rezultatu ir mintimis grįžti prie konkrečių veiksmų, kurie padėjo jį pasiekti.

Tarkime, mokinys gavo padėką už dalyvavimą mokyklos „Chorų karuose“. Iš pirmo žvilgsnio ji liudija tik tai, kad jis dalyvavo renginyje. Bet kas slypi už šio pasiekimo? Galbūt jis reguliariai lankė repeticijas, savarankiškai mokėsi dainų, derino savo dainavimą su kitais, atsižvelgė į pastabas ir padėjo bendraklasiams pasiruošti pasirodymui. Svarbu išskirti ne tai, ką darė visas choras, o ką konkrečiai darė pats mokinys.

Jei derino savo dainavimą su kitais, vadinasi, geba prisitaikyti prie bendros veiklos ir koordinuoti veiksmus su grupe. Jei atsižvelgė į pastabas ir pagal jas tobulino atlikimą, vadinasi, geba priimti ir pritaikyti grįžtamąjį ryšį. Jei padėjo kitiems išmokti dainas, galbūt geba aiškiai paaiškinti ir padėti kitiems mokytis. Taip nuo konkrečių veiksmų pereiname prie įgūdžių, atskleidžiančių platesnes bendradarbiavimo, komunikavimo ir mokymosi kompetencijas. Padėka patvirtina dalyvavimo faktą, o konkretūs veiksmai pagrindžia atpažintus gebėjimus.

Išbandyk pats. Pasirink vieną savo pasiekimą – gautą diplomą, padėką, įgyvendintą projektą ar ką nors kita. Užbaik tris sakinius:

  1. Mano pasiekimas …
  2. Kad jį pasiekčiau, aš konkrečiai dariau …
  3. Vadinasi, gebu / turiu įgūdį …

Pažvelk į paskutinį atsakymą: kokius įgūdžius ir kompetencijas atpažįsti?

Šio požiūrio algoritmas: pasiekimas – veiksmai – galimi įgūdžiai ir kompetencijos. Dėmesys perkeliamas nuo paties pasiekimo prie gebėjimų, kurie padėjo jį pasiekti. Taip dažnai atrandi ne vieną, o kelis įgūdžius.

2. Nuo kasdienių veiksmų iki įgūdžių: ką darau taip natūraliai, kad net nepastebiu?

Ne visos kompetencijos atsiskleidžia per apdovanojimus ar išskirtinius pasiekimus. Dalis jų slypi kasdienėje veikloje: tai, ką darome lengvai ir įprastai, dažnai laikome savaime suprantamu dalyku. Vieni linkę organizuoti bendras veiklas, kiti ieško informacijos, sprendžia technines problemas, padeda kitiems mokytis ar tarpininkauja kilus nesutarimams. Ilgainiui toks elgesys tampa natūralus, todėl retai susimąstome, kokius įgūdžius jis atskleidžia.

Norėdamas juos pastebėti, pradėk nuo veiksmažodžių: ką aš darau? Pabandyk atsakyti į klausimus:

  1. Kai reikia ką nors suorganizuoti, kokių darbų dažniausiai imuosi?
  2. Kai grupėje reikia priimti sprendimą, ką paprastai darau: siūlau idėjas, ieškau informacijos, lyginu variantus, padedu susitarti?
  3. Kaip dažniausiai reaguoju, kai pats susiduriu su problema arba su ja susiduria kiti?
  4. Už ką dažniausiai prisiimu atsakomybę šeimoje, mokykloje, darbe ar tarp draugų?
  5. Ką kiti žmonės paprastai patiki man?

Atsakymuose ieškok konkrečių veiksmų ir pasikartojančio elgesio. Galbūt dažnai paaiškini, organizuoji, planuoji, analizuoji, kuri, padedi, sprendi, derini. Tada kiekvieną veiksmą susiek su konkrečia situacija ir rezultatu.

Šio požiūrio algoritmas: veiksmai – situacija – rezultatas (įrodymas, kad gebu) – įgūdžiai ir galimos kompetencijos.

Pavyzdžiui, mokinė dažnai rengia pristatymų skaidres klasei, šeimoje kuria sveikinimus ir pakvietimus, o draugams padeda montuoti vaizdo įrašus. Veiklos skirtingos, bet jose kartojasi panašūs veiksmai: ji atrenka informaciją, kuria vizualinį turinį ir naudojasi skaitmeninėmis priemonėmis. Jos parengtos skaidrės padeda bendraklasiams aiškiau pristatyti informaciją, o sumontuoti vaizdo įrašai leidžia draugams įgyvendinti kūrybines idėjas. Matome ne tik veiksmus, bet ir jų rezultatus, o tai gali rodyti skaitmeninio turinio kūrimo, informacijos pateikimo ir kūrybinio problemų sprendimo įgūdžius.

Kitas pavyzdys: draugų rate dažnai tampi žmogumi, pas kurį ateinama, kai reikia išspręsti nesutarimą. Tu išklausai abi puses, padedi suprasti skirtingus požiūrius ir ieškai abiem priimtino sprendimo. Jei po to pavyksta išspręsti nesutarimą, tai jau rezultatas. Toks elgesys gali rodyti aktyvaus klausymosi, tarpininkavimo, empatijos ir konfliktų sprendimo įgūdžius.

Šio požiūrio esmė: atpažinti tai, kas mums sekasi ir ką dėl įprastumo dažnai nuvertiname.

3. Nesėkmės ir iššūkiai: ką atskleidžia mano veiksmai, kai nepasiseka?

Vertindami savo patirtį dažniausiai prisimename sėkmes, o apie nesėkmes tylime. Tačiau ir jos gali daug pasakyti apie mūsų gebėjimus.

Tai susiję su „šešėlinio CV“ (angl. shadow CV) idėja – atsigręžti į patirtis, kurios paprastai lieka už tradicinio gyvenimo aprašymo ribų. 2010 m. mokslininkė Melanie I. Stefan žurnale Nature pasiūlė sudaryti „nesėkmių CV“ (angl. CV of failures), kuriame būtų fiksuojami nepasiekti tikslai, atmestos paraiškos ir nepavykę bandymai. 2016 m. šią idėją išpopuliarino ekonomistas Johannesas Haushoferis, viešai paskelbęs savo akademinių nesėkmių sąrašą: negautas pareigas, atmestas finansavimo paraiškas ir nepriimtus mokslinius straipsnius.

O jei į savo nesėkmes pažvelgtume kaip į galimybę atrasti kompetencijas? Tik dėmesį reikia sutelkti ne į pačias nesėkmes, o į savo veiksmus joms įvykus.

Prisimink per pastaruosius dvejus metus pasitaikiusią nesėkmingą situaciją: žlugo projektas, nepasiruošei egzaminui, vėlavo renginys. Paklausk savęs: ką aš padariau, kad situacija nevirstų visišku žlugimu? Gebėjimas persigrupuoti ir rasti „B planą“, kai „A planas“ sudegė, yra viena vertingiausių kompetencijų, kurios nemoko joks vadovėlis.

Pavyzdžiui, mokinys iš matematikos kontrolinio darbo gavo neigiamą pažymį. Pats pažymys nieko nepasako apie jo gebėjimą įveikti sunkumus. Svarbu, kas vyko toliau. Galbūt jis išsiaiškino klaidas, kreipėsi pagalbos, pakeitė mokymosi būdą ir pasirengė perrašyti darbą. Tokie veiksmai gali rodyti gebėjimą analizuoti klaidas, ieškoti sprendimų, mokytis iš grįžtamojo ryšio ir atkakliai siekti tikslo. Jei pakeitęs mokymosi būdą jis pasiekė geresnį rezultatą, turime ir konkretų įrodymą.

Bandyk atsakyti į klausimus:

  1. Kas nepavyko?
  2. Ką konkrečiai dariau susidūręs su nesėkme?
  3. Kokius sprendimus priėmiau ir ką pakeičiau?
  4. Ko išmokau ir ką dabar darau kitaip?

Šio požiūrio algoritmas: nesėkmė – veiksmai – rezultatas (įrodymas, kad gebu) – įgūdžiai ir galimos kompetencijos.

Ne kiekviena nesėkmė reiškia įgytą kompetenciją. Tačiau tai, kaip reagavome, kokių veiksmų ėmėmės ir ko išmokome, gali atskleisti gebėjimus, kurių nepastebėtume vertindami vien sėkmes. Atsparumas, kurį vertina visi darbdaviai, dažnai gimsta būtent iš tokių situacijų.

Kaip atrastas kompetencijas parodyti?

Atpažinus savo įgūdžius ir kompetencijas, svarbu juos aiškiai įvardyti ir pristatyti kitiems. Atsisakyk bendrų etikečių. Sakinys „esu lankstus, darbštus ir komunikabilus“ nieko nepasako, nes taip rašo visi. Verčiau parodyk elgesį. Vietoje „komunikabilus“ parašyk: „Gebu aiškiai paaiškinti sudėtingas taisykles kitiems ir išlaikyti tvarką komandoje.“ Vietoje „lankstus“ nurodyk: „Greitai prisitaikau prie naujų kolegų ir kintančių užduočių.“

Čia gali padėti „Europass“, nemokama Europos Sąjungos platforma (europass.europa.eu), padedanti žmonėms visoje Europoje aiškiai ir vienodu formatu pristatyti savo įgūdžius, kvalifikacijas ir patirtį tiek stojant mokytis, tiek ieškant darbo. Platformoje naudojama Europos Komisijos sukurta daugiakalbė Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijų ir profesijų klasifikavimo sistema ESCO. Ji padeda rasti tinkamus įgūdžių pavadinimus ir susieti juos su profesijomis.

Kaip tai padaryti praktiškai:

  1. Susikurk „Europass“ profilį. Jame kaupk informaciją apie išsilavinimą, darbo ir savanorystės patirtį, projektus bei pasiekimus.
  2. Aprašyk veiksmus, ne vien pareigas. Pasinaudok savo atsakymais į šio straipsnio pratimus.
  3. Pasirink įgūdžių pavadinimus iš siūlomų variantų. Platforma padės rasti tikslias formuluotes, kurias supranta darbdaviai ir mokymo įstaigos visoje Europoje.
  4. Pritaikyk CV konkrečiai galimybei. Iš profilyje pateiktos informacijos atrink tuos įgūdžius, kurie svarbiausi konkrečiam darbui, praktikai ar studijoms.

Vietoje pabaigos

Kompetencijų atpažinimas prasideda nuo gebėjimo pažvelgti į savo patirtį kitu kampu. Pasiekimai, kasdieniai veiksmai ir net nesėkmės gali tapti atspirties tašku siekiant geriau pažinti savo gebėjimus. Visus tris būdus sieja vienas klausimas: ką aš konkrečiai dariau? Būtent veiksmai parodo, kokius įgūdžius taikome, kokias žinias pasitelkiame ir kokios kompetencijos atsiskleidžia skirtingose situacijose.

Dažniausiai kompetencijų turime daugiau, nei manome. Tereikia išmokti jas pastebėti, įvardyti ir parodyti. Todėl pasirink vieną savo pasiekimą ir šiandien užbaik tris sakinius iš pirmosios dalies. Tai užtruks kelias minutes, bet gali pakeisti tai, kaip pristatai save kitiems.

***

Šaltiniai

  1. Europos Sąjungos Taryba (2018). Tarybos rekomendacija dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų.
  2. Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras (JRC). Unified framework for the analysis of occupations, tasks, skills and competences.
  3. Europos Komisija. Europass platforma: europass.europa.eu.
  4. Stefan, M. A CV of failures. Nature 68, 467 (2010). https://doi.org/10.1038/nj7322-467a
  5. CV of failures: Princeton professor publishes resume of his career lows. https://www.theguardian.com/education/2016/apr/30/cv-of-failures-princeton-professor-publishes-resume-of-his-career-lows
  6. Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijų ir profesijų klasifikatorius ESCO: esco.ec.europa.eu.

↑