Išgirdęs klausimą, kaip atrodo tipiška policijos pareigūno diena, Dominykas Bražėnas nusišypso: „Visiškai nenuspėjama – kiekvieną minutę gali nutikti kažkas neplanuoto, situacijos varijuoja nuo ekstremalių iki juokingų“. Jam pritaria ir kolegė Samanta Senkutė, apie policininkės darbą svajojusi nuo vaikystės. Dar būdama moksleivė, mergina prisijungė prie jaunųjų policijos rėmėjų veiklos, vėliau – sulaukusi 18 metų, tapo policijos rėmėja, nes norėjo iš arti pamatyti pareigūnų darbą ir apsispręsti, ar nori tai dirbti visą gyvenimą.
Policininkės profesija viliojo jau vaikystėje
„Tiesą sakant, niekur kitur savęs ir neįsivaizdavau, nebent dar kūno kultūros mokytoja, nes nuo vaikystės daug sportavau. Taip tikslo ir siekiau. Baigusi vidurinę mokyklą bandžiau stoti į Lietuvos policijos mokyklą, bet dėl sveikatos nepavyko. Tačiau aš nepasidaviau: daugiau dėmesio skyriau sveikatai, nuėjau į kariuomenę – ten ruošiausi tiek fiziškai, tiek psichologiškai, įgijau teorinių bei praktinių žinių ir po 9 mėn. pradinės privalomosios karo tarnybos vėl stojau į policijos mokyklą“, – pasakoja Samanta, kuri šiuo metu antrame kurse studijuoja teisę SMK aukštojoje mokykloje Kaune. Šias papildomas studijas pasirinko, kad galėtų tobulėti kaip pareigūnė.
Nuo mažumės Samantą žavėjo pareigūnų drąsa, ji norėjo rinktis profesiją, kurios tikslas – padėti žmonėms: „Man svarbios vertybės yra drąsa, teisingumas, patriotiškumas, didelis atsidavimas žmonėms. Žinoma, policijos pareigūno darbas nėra lengvas, reikia būti stipriam psichologiškai, supratingam, žmogiškam. Prieš pradėdama dirbti negalvojau, kad žmonės gali būti tokie abejingi. Nors padėtis gerėja ir visuomenės požiūris keičiasi. Šiandien tikrai retas pilietis į pareigūnes moteris žiūri kreivai ir galvoja, kad merginos turėtų rinktis konditerės ar kokią nors kitą neva moterišką specialybę“, – sako Kaišiadorių raj. policijos komisariate dirbanti S. Senkutė.
Lietuvos policija yra viena didžiausių organizacijų Lietuvoje – čia dirba beveik 10 000 žmonių ir daugiau nei 40 proc. policijos darbuotojų sudaro moterys, skelbia Lietuvos policijos mokykla. Policijos pareigūno profesiją galima įgyti Lietuvos policijos mokykloje arba Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo akademijoje. Būsimi studentai turi turėti vidurinį išsilavinimą, būti fiziškai stiprūs ir sveiki, nepriekaištingos reputacijos, o stojant laukia motyvacinis interviu, psichologinis vertinimas.
S. Senkutė priduria, kad policininko kelią verta rinktis, jeigu jauti pašaukimą šiai profesijai, tada darbas džiugins. „Palinkėčiau stoti tiems, kurie pasiryžę, yra drąsūs žmonės. Taip pat dinamiką ir pokyčius mėgstantiems žmonėms. Man patinka, kad darbe nėra monotonijos – niekada savęs nemačiau sėdinčios biure, – pasakoja svajonę dirbti pareigūne įgyvendinusi Samanta ir priduria, kad labiausiai ją motyvuoja galimybė padėti, – mane įkvepia akimirkos, kai matau, kad žmogui tikrai reikėjo pagalbos ir aš jam padėjau, pavyzdžiui, radau pasiklydusį asmenį. Tada ir jis, ir artimieji nuoširdžiai dėkoja, spaudžia ranką.“
Norėjo būti arčiau žmonių
Iš Utenos kilęs Dominykas Bražėnas baigė MRU Viešojo saugumo akademiją Kaune ir jau dvejus metus dirba policininku Kaišiadoryse: pradėjo nuo tyrėjo pareigų, o prieš metus tapo reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju. Tačiau mokykloje jis niekada negalvojo, kad bus policijos pareigūnas.
„Po dvyliktos klasės su draugu nusprendėme eiti savanoriais į kariuomenę. Man ten labai patiko, jaučiausi savo vietoje. Bet po 9 mėnesių tarnybos norėjau įgyti aukštąjį išsilavinimą, todėl svarsčiau, kas būtų artimiausia kareivio profesijai. Studijuoti Karo akademijoje ir likti kariuomenėje nelabai norėjau, nes siekiau būti arčiau civilių žmonių gyvenimo, norėjau būti kasdienių įvykių sūkuryje ir padėti žmogui. Policininko profesija kaip tik ir leidžia būti labiau pasiekiamam“, – pasakoja Dominykas, pasirinkęs teisės ir policijos veiklos studijas.
Policijos pareigūnai dirba pamainomis po 12 valandų, dieninėje arba naktinėje pamainoje. Dominykas pasakoja, kad kiekvieną kartą darbas būna skirtingas, bet labai turiningas: „Pradėjus pamainą pirmiausia susipažįstame, kokios yra medžiagos, kokie vyksta tyrimai mūsų teritorijoje, važiuojame pas žmones, vykdome apklausas, patruliuojame gatvėje – palaikome viešąją tvarką, nustatome kelių eismo taisyklių pažeidimus, stebime vairuotojus ir vykdome jų kontrolę: blaivumo, saugaus elgesio prie vairo, pvz. naudojimosi telefonu, saugos diržų kontrolę, kartais tenka ir probuojamus asmenis tikrinti. Taip pat visas tas 12 valandų mes esame reaguojantis ekipažas, taigi, bet kuriuo metu gavus iškvietimą skubame į įvykį“, – pasakoja Dominykas, kuris savo darbą juokais vadina rutina, kurioje nėra jokios rutinos.
Minusai gali būti pliusai
Anot Dominyko, kartais tas pats dalykas gali būti ir pliusas, ir minusas. „Netikėtumai, nežinomybė darbe man yra pliusas. Aš nemėgstu rutinos, neįsivaizduoju savęs dirbančio biuro ritmu. Iš kitos pusės, nežinojimas, ko šiandien gali tikėtis, kartais gali kelti ir įtampos“, – įvairias profesijos puses vardija vyras ir priduria dar vieną teigiamą – policijos pareigūnai yra tarsi viena didelė šeima.
„Taip yra ne tik komisariate, kuriame tu dirbi, bet visoje Lietuvos policijoje – kur tik nuvykčiau, susitikęs su pareigūnais iš kitų miestų, apskričių, jaučiuosi kaip draugas, mes maloniai bendraujame. Ir tai yra didelio kolektyvo pliusas – visur jautiesi kaip savas, net tarp žmonių, kuriuos matai pirmą kartą, pvz. kursuose, mokymuose, dideliuose renginiuose“, – tęsia Dominykas.
Paklaustas apie minusus, vyras kurį laiką galvoja: „Policijos pareigūno darbas pavojingas, niekada nežinai, kas gali atsitikti – atrodo, kad ramu, o po sekundės viskas verčiasi aukštyn kojomis: lekiam, bėgam, skubam. Žinoma, visose mokymo įstaigose policijos pareigūnus ruošia darbui gatvėje, treniruoja, moko būti pasirengusiems. Esame apmokyti elgtis taktiškai kiekvienoje situacijose, mokomės savigynos, kad užtikrintume savo ir kolegos saugumą“.
Paklaustas, kokių savybių reikia policijos pareigūnui, D. Bražėnas juokiasi, kad policininko specialybė bus puikus pasirinkimas tiems jauniems žmonės, kurie negali apsispręsti, ar nori būti gydytoju, ar psichologu, ar teisininku, ar gelbėtoju.
„Įvykyje mes ne tik savo profesinius dalykus atliekame, bet neretai būname ir psichologai, ir medikai, ir žemės sklypus ar turtą dalijam tarsi teisėjai, – juokiasi Dominykas, o surimtėjęs sako, kad pareigūno darbe svarbiausia žmogiškumas. – Nuoširdumas ir atsidavimas darbui turi būti pirmoje vietoje. Universitete vienas dėstytojas yra pasakęs, kad taikant vienokias ar kitokias priemones darbe, pvz. skiriant baudą, svarbiausias dalykas vis tiek turi būti žmogiškumo principas. Man tai giliai įstrigę.“
Dominykas iš kitų kartais girdi svarstymų, ar verta rinktis policininko profesiją – darbas pavojingas, kaži ar atlyginimas proporcingai atitinka tuos pavojus.
„Taip, darbas yra sunkus, reikalaujantis didžiulės atsakomybės, beprotiško atsidavimo, daug pastangų, nes visada esi su žmonėmis, kuriems reikia tavo pagalbos. Be to, ne visi apie policininkus kalba ar elgiasi su pagarba. Tačiau blogieji komentarai internete iš tiesų atspindi mažumos nuostatas, gatvėje kartais irgi susiduriame su neigiamomis nuostatomis, bet tai būna retai. Viskas atsiperka, kai matai žmonių šypsenas, kuriems padedi, kai tau pasako ačiū už tai, kad padėjai ar net gyvybę išgelbėjai. Tai neapsakomas jausmas – ar gali būti kas geriau?!“, – retoriškai klausia Dominykas.
Anot pašnekovo, pasirinkimas tapti policijos pareigūnu turėtų būti labiau iš pašaukimo, o ne iš svarstymų – ar pakankamai uždirbsiu, ar karjera bus pakankamai gera. „Reikia mąstyti, ar noriu būti pareigūnu, ar noriu pagelbėti žmonėms ir būti naudingas visuomenei. Jeigu atsakymas – taip, aš esu pasiruošęs būti visuomenės ramsčiu ir noriu padėti, tuomet laukia puikus policijos pareigūno kelias“, – linki D. Bražėnas.
„Euroguidance“ ambasadorė Virginija Jaruševičiūtė
Nuotraukos iš asmeninių albumų.
Daugiau informacijos norintiems rinktis policijos pareigūno profesiją:
Lietuvos policijos mokykla (lrv.lt)
Mykolo Romerio universitetas | Viešojo saugumo akademija (mruni.eu)
