Kaip rengti karjeros ugdymo medžiagą mokiniams, turintiems disleksiją

Dr. Ieva Kuginytė-Arlauskienė

Karjeros ugdymo veiklose mokiniai dažnai skaito profesijų aprašymus, lygina, vertina  mokymosi programas, analizuoja savo interesus ir pildo įvairias užduotis bei klausimynus. Rengiant mokomąją medžiagą svarbu apsvarstyti, ar jos pateikimas mokiniui suprantamas, leidžiantis apmąstyti pasirinkimus. Disleksiją turinčiam mokiniui ilgas tekstas ar sudėtingai suformuluota instrukcija gali tapti papildoma kliūtimi. Todėl medžiagos prieinamumą siūloma vertinti pagal konkretų veiklos tikslą: ką mokinys turėtų sužinoti, suprasti arba nuspręsti?

Šiame straipsnyje pateikiamos rekomendacijos remiasi disleksijos, universalaus dizaino mokymuisi ir informacijos prieinamumo šaltiniais. Jų pritaikymas karjeros ugdymui yra metodinis siūlymas, o ne atskirai patikrinta karjeros konsultavimo programa.

Suprasti mokinio sunkumus ir išsaugoti mokymosi tikslą

Tarptautinė disleksijos asociacija disleksiją apibrėžia kaip specifinį mokymosi sutrikimą, kuriam būdingi žodžių skaitymo ir (arba) rašybos sunkumai, susiję su tikslumu, greičiu arba abiem aspektais. Sunkumų pobūdis ir intensyvumas labai skiriasi. Todėl vieno visiems mokiniams tinkamo formato tikėtis nereikėtų. Geri mokymosi rezultatai taip pat ne visada atskleidžia skaitymo pastangas. Mokinys gali suprasti perskaityto teksto esmę, tačiau skaityti lėtai, pakartotinai grįžti prie sakinių ir sunkiau įveikti didelę informacijos apimtį. Vertinant pagalbos poreikį svarbu aptarti net tik pačią užduotį, bet ir užduoties atlikimo procesą.

Karjeros specialistui tai reiškia poreikį atskirti veiklos tikslą nuo jos atlikimo būdo. Jeigu mokinys turi palyginti dvi profesijas, pagrindinis tikslas yra suprasti jų veiklas, reikalavimus ir sąsajas su savo interesais. Tokiu būdu reikėtų apsvarstyti galimybę susipažinti su aprašymu klausantis ar atsakyti žodžiu.

Atrinkti informaciją ir aiškiai ją susisteminti

Prieinamumas prasideda nuo turinio atrankos. Rengiant profesijos aprašymą siūloma išskirti klausimus, į kuriuos mokinys turi rasti atsakymus: ką šios profesijos atstovas veikia, kokiomis sąlygomis dirba, ko reikia išmokti ir kur galima įgyti kvalifikaciją. Papildomą informaciją galima pateikti atskirai, pasirenkant alternatyvius pateikimo būdus.

Vienoda kelių profesijų aprašymų struktūra leistų juos nuosekliai palyginti. Pavyzdžiui, kiekviename aprašyme galėtų būti tos pačios rubrikos: pagrindinės veiklos, darbo aplinka, mokymosi kelias ir klausimai asmeniniam apmąstymui. Tai siūlomas informacijos struktūravimo būdas, kuris padėtų mokiniui saugiau jaustis proceso metu.

Teksto prieinamumo gairėse rekomenduojama susisteminti ir aiškiai pateikti pagrindinius žodžius, parengti suprantamą turinį ir atskirai pateikiamus instrukcijų žingsnius. Karjeros medžiagoje tai ypač aktualu vartojant nepažįstamas sąvokas, pavyzdžiui, „kvalifikacija“, „kompetencija“ ar „profesinis tinkamumas“. Sąvokas verta trumpai paaiškinti ten, kur jos pirmą kartą pavartojamos.

Aiškesnė kalba neturėtų reikšti skurdesnio turinio. Siūloma išlaikyti mokinio amžiui tinkamus klausimus ir informaciją, kartu pašalinant nereikalingai sudėtingas formuluotes.

Kurti nuoseklią ir lanksčią formą

Britų disleksijos asociacijos praktiniame vadove dėmesys skiriamas įskaitomam šriftui, tarpams, teksto lygiavimui ir saikingam išskyrimui. Šios rekomendacijos galėtų padėti rengiant darbo lapus, skaidres ar informacinius dokumentus. Tačiau tai tik gairės, kurias būtina derinti su individualiais poreikiais.

Nereikėtų žadėti, kad specialus „disleksijai skirtas“ šriftas išspręs skaitymo sunkumus. Kuster ir kolegų tyrime (2018) „Dyslexie“ šriftu pateiktą tekstą vaikai, turintys disleksiją, skaitė ne greičiau ir ne tiksliau nei tekstą „Arial“ šriftu. Praktikoje siūloma vengti perkrauto puslapio ir aiškiai atskirti antraštes, paaiškinimus bei užduotis. Iliustraciją, lentelę ar schemą verta įtraukti tuomet, kai ji padeda suprasti informaciją. Pavyzdžiui, mokymosi struktūrą galima parodyti schema, tačiau svarbi informacija turėtų likti prieinama ir tekstu.

Instrukcijas skaidyti į konkrečius veiksmus

Ilga instrukcija gali vienu metu reikalauti perskaityti, įsiminti ir suplanuoti kelias veiklas. Rekomenduojama veiksmų sekas pateikti aiškiais, atskirais žingsniais. Pavyzdžiui, bendrą užduotį „Išanalizuokite profesijų aprašymus ir pagrįskite savo pasirinkimą“ siūloma pakeisti konkrečia seka:

  1. Pasirink dvi tave dominančias profesijas.
  2. Susipažink su jų aprašymais.
  3. Prie kiekvienos profesijos pažymėk dvi dominančias veiklas.
  4. Palygink darbo aplinką ir mokymosi kelią.
  5. Paaiškink, kurią profesiją norėtum pažinti išsamiau ir kodėl.

Tai metodinis pavyzdys, o ne standartizuota užduotis. Jį galima trumpinti ar plėsti pagal mokinio poreikius. Naudinga iš anksto nurodyti ir laukiamo atsakymo apimtį bei galimus jo pateikimo būdus.

Numatyti skirtingus informacijos ir atsakymo formatus

Universalaus dizaino mokymuisi gairės siūlo sudaryti įvairias galimybes suvokti informaciją ir išreikšti supratimą. Karjeros ugdyme tai gali reikšti profesijos aprašymo pateikimą tekstu ir garsu, galimybę atsakyti žodžiu, parengti schemą arba diktuoti atsakymą. Pasirinkimas turėtų būti siejamas su užduoties tikslu. Jei aptariami mokinio interesai ir pasirinkimo argumentai, galima svarstyti, ar būtinas ilgas tekstas. Taip pat svarbu nevertinti interesų pagal tai, kiek išsamiai mokinys geba juos aprašyti raštu.

Teksto įgarsinimo priemonės nagrinėjamos Wood ir kolegų (2018) apie skaitymo sunkumų turinčių mokinių teksto supratimą. Šis tyrimas suteikia pagrindą svarstyti garsinį informacijos pateikimą, tačiau konkrečios priemonės naudą reikia vertinti individualiai.

Medžiagą išbandyti kartu su mokiniu

Parengus medžiagą siūloma paklausti mokinio, ar aišku, nuo ko pradėti, kuri informacija sunkiausiai suprantama ir kokį pateikimo būdą jis rinktųsi. Galimybė pritaikyti informacijos rodymą ir pasirinkti veiklos būdus atitinka universalaus dizaino mokymuisi principus. Patikrinti verta ir patį atlikimą: ar mokinys randa reikalingą informaciją, supranta instrukciją ir gali paaiškinti savo pasirinkimą. Jei užduotis nepavyksta, siūloma pirmiausia išsiaiškinti, kuri jos dalis sukėlė sunkumų, ir tik tada keisti medžiagą.

Karjeros specialisto parengta medžiaga turėtų padėti mokiniui pažinti galimybes ir apmąstyti savo ateitį. Todėl siūlomas pagrindinis jos kokybės klausimas: ar pasirinktas formatas leidžia mokiniui dalyvauti šioje veikloje ir parodyti tai, ką jis supranta.

Literatūros sąrašas:

British Dyslexia Association. (2023). Dyslexia style guide. PDF. cdn.bdadyslexia.org.uk https://www.thedyslexia-spldtrust.org.uk/media/downloads/69-bda-style-guide-april14.pdf

CAST. (2024). CAST Universal Design for Learning Guidelines version 3.0. https://udlguidelines.cast.org/

International Dyslexia Association. (2025). Explanation of IDA’s 2025 updated definition of dyslexia. https://dyslexiaida.org/explanation-2025-dyslexia-definition-explanation/

International Dyslexia Association. (n.d.). Testing and evaluation. https://dyslexiaida.org/testing-and-evaluation/

Kuster, S. M., van Weerdenburg, M., Gompel, M., & Bosman, A. M. T. (2018). Dyslexie font does not benefit reading in children with or without dyslexia. Annals of Dyslexia, 68(1), 25–42. https://doi.org/10.1007/s11881-017-0154-6

Seeman-Horwitz, L., Montgomery, R. B., Lee, S., & Ran, R. (Eds.). (2021). Making content usable for people with cognitive and learning disabilities. World Wide Web Consortium. https://www.w3.org/TR/coga-usable/

Wood, S. G., Moxley, J. H., Tighe, E. L., & Wagner, R. K. (2018). Does Use of Text-to-Speech and Related Read-Aloud Tools Improve Reading Comprehension for Students With Reading Disabilities? A Meta-Analysis. Journal of Learning Disabilities, 51(1), 73–84. https://doi.org/10.1177/0022219416688170

↑