Pastaruoju metu mikrokredencialai kelia didelį mokslininkų susidomėjimą dėl jų augančio vaidmens ekonominiame, socialiniame ir švietimo sektoriuje. Lietuvoje mikrokredencialai yra dar gana nauja tema, kelianti nemažai diskusijų ir klausimų suinteresuotosioms šalims, pavyzdžiui, politikos formuotojams, švietimo institucijoms, darbdaviams bei patiems besimokantiesiems. Pirmiausia, dėl egzistuojančių skirtingų mikrokredencialo apibrėžimų, pasigendama aiškumo, kas yra mikrokredencialas ir kuo jis skiriasi nuo kitų (skaitmeninių) pažymėjimų. Tuo pačiu, dažnai yra sunku atpažinti jo naudą, suprasti praktinį pritaikomumą ir, galiausiai, kaip tą mikrokredencialą naudoti ir ką su juo daryti. Šie klausimai dažniausiai kyla dėl to, kad Lietuvoje yra atlikta ganėtinai nedaug tyrimų šioje srityje bei egzistuoja tik pavieniai gerosios praktikos pavydžiai, apibūdinantys kaip ir kas išdavinėja mikrokredencialus.
Užsienio autorių moksliniuose darbuose mikrokredencialas apibrėžiamas įvairiais būdais, priklausomai nuo konteksto, kuriame mikrokredencialo terminas yra vartotojams (Brown & Nic-Giolla-Mhichil, 2022). Europos sąjungos Tarybos rekomendacijose dėl Europoje sutarto požiūrio į mikrokredencialus mokymuisi visą gyvenimą ir įsidarbinimui skatinti (2022), mikrokredencialas yra apibrėžiamas kaip mokymosi rezultato įrodymas, kurį besimokantysis įgijo trumpalaikės mokymosi patirties metu. Ši mokymosi patirtis turėtų būti orientuota į konkrečių įgūdžių, žinių ar kompetencijų, atliepiančių darbo rinkos poreikius, suteikimą. Europos komisijos Tarybos paruoštuose dokumentuose taip pat pabrėžiami ir mikrokredencialo skaidrumas ir kokybė, tarp kurių vienas svarbiausių aspektų yra vertinimo skaidrumas, kai besimokančiojo mokymosi rezultatai yra įvertinti remiantis aiškiai apibrėžtais kriterijais ir standartais. Kaip teigia Oliver (2022), mikrokredencialas yra koncentruotas mokymosi pasiekimų įrašas, patvirtinantis, ką besimokantysis žino, supranta ar gali padaryti, bei turintis aiškią vertinimo sistemą ir aiškius vertinimo kriterijus.
Taip pat, dokumentuose akcentuojamas dar vienas mikrokredencialo privalumas, kai besimokantieji turimus mikrokredencialus gali kaupti į didesnius (orig. stackable) mikrokredencialus, kuriais gali dalintis su suinteresuotomis šalimis, pvz. darbo rinkos atstovais (EU Taryba 2022).
Aukštojo mokslo institucijos dažniausiai pirmauja taikydamos inovacijas švietime, testuodamos ir išbandydamos įvairius technologijomis praturtintus sprendimus, atitinkančius besimokančiųjų ir darbo rinkos poreikius. Pasak Tamoliūnės ir kt. (2023), mikrokredencialas, kaip skaitmeninė inovacija aukštosiose mokyklose, gali būti naudinga tuo, kad jie siūlomi skaitmeniniu formatu, juose pateikiami metaduomenys, kurie yra aktualūs darbdaviams. Tuo pačiu, skaitmeninis formatas yra patrauklus šiuolaikiniam besimokančiajam, o tai gali padėti sudominti didesnį besimokančiųjų skaičių švietimo institucijose. Taip pat, kaip teigia Reynoldson (2022), mikrokredencialai aukštojo mokslo institucijoms suteikia galimybę reaguoti į rinkos pokyčius ir kartu su rinka, atliepiant jos poreikius, tęsti veiklą. Tai patvirtina ir Pirkkalainen ir kt. (2023) atliktas tyrimas, pabrėžiantis, kad yra labai svarbu užmegzti ryšius tarp komercinių įdarbinimo platformų ir švietimo įstaigų.
Brown M. ir Nic-Giolla-Mhichil (2022) tyrimai parodė, kad Europos institucijos daugiausia dėmesio skyrė mikrokredencialams dėl lankstaus mokymosi, mokymosi visą gyvenimą skatinimo ir įsidarbinimo galimybių sukūrimo. Tačiau tyrimų sritis, kurioje būtų aprašomi mikrokredencialo išdavimo procesai, vis dar lieka gana ribota, pasigendant daugiau bendrų gerosios praktikos pavyzdžių, kuriuose būtų aptariamos technologijos ir procesas, siekiant užtikrinti skaidrų mikrokredencialų išdavimą švietimo institucijose (Tamoliune ir kt., 2023). Siekiant išduoti skaitmeninį mikrokredencialą, organizacijoje ar institucijoje turi būti veikianti skaitmeninė ir mikrokredencialų išdavimui pritaikyta infrastruktūra. Tarp šiuo metu dažniausiai sutinkamų infrastruktūrų, pritaikytų skaitmeninių mikrokredencialų išdavimui, yra ES skaitmeninės infrastruktūros, pvz. „Europass“ bei nuotolinės mokymosi aplinkos, pvz., „Moodle“. Švietimo institucijos turi priimti strateginius sprendimus dėl skaitmeninių mikrokredencialų išdavimui skirtų infrastuktūrų ar jos dalių pasirinkimo.
Europos Sąjungos Taryba išskiria ir mini Europass skaitmeninių kredencialų infrastruktūrą (angl. Europass Digital Credential Infrastructure – EDCI). Tai saugi ir patikima sistema, įrankis, integruojantis savyje ir Europos skaitmeninių kredencialų (angl. European Digital Credentials) išdavimo galimybę (pasiekiama adresu: https://europass.europa.eu/en/stakeholders/european-digital-credentials). Naudojant šią sistemą, yra užtikrinamas asmens duomenų privatumas, apsauga, o technologijos yra nuolat tobulinamos ir atnaujinamos. Sistemoje naudojami bendri Europos švietimo terminai, susiję su kvalifikacijomis ir sertifikavimu, kompetencijomis bei jų dalimis.
Naudojant Europass skaitmeninių kredencialų infrastuktūrą, galima išduoti Europos skaitmeninius kredencialus, kurie apibrėžiami kaip skaitmeniniai dokumentai, liudijantys, kad dokumento savininkas yra įgijęs ir turi tam tikrų įgūdžių, arba yra pasiekęs tam tikrų mokymosi rezultatų – formaliųjų studijų, neformaliojo mokymosi ar savaiminio mokymosi būdu. Europos skaitmeninių kredencialų išdavimo procesas skaidomas į tris žingsnius, kurie apima: (1) el. spaudo veikimo pasitikrinimą; (2) mokymosi programos suvedimą, (3) besimokančiųjų duomenų pateikimą.
Taigi, siekiant užtikrinti sklandų ir skaidrų skaitmeninių mikrokredencialų išdavimo procesą, svarbu užtikrinti nuoseklų ir konstruktyvų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą ir komunikaciją bei saugių ir nuolat technologiškai atnaujinamų infrastruktūrų pasirinkimą.
***
Autorė: „Europass“ ambasadorė Indrė Oleškevičienė
***
Naudota literatūra
Brown, M., and Mhichil, M. N. C. (2022). Unboxing micro-credentials: an inside, upside and downside view (Descifrando las microcredenciales: en qué consisten, ventajas e inconvenientes). Culture Educ. 34, 938–973. doi: 10.1080/11356405.2022.2102293
EU Council (2022). EU Council Recommendations of 16 June 2022 on a European approach to micro-credentials for lifelong learning and employability (2022/C 243/02). Official Journal of the European Union, 10-25. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:32022H0627(02) (dokumentas anglų kalba)
Europass Europos skaitmeninių kredencialų infrastruktūra (angl. European Digital Credential Infrastructure (EDCI) in Europass) (2023). https://europa.eu/europass/en/what-aredigital-credentials arba https://europa.eu/europass/en/europass-alati/european-digitalcredentials
Oliver, B. (2022). Towards a Common Definition of Micro-credentials. Paris: UNESCO
Pirkkalainen, H., Sood, I., Padron Napoles, C., Kukkonen, A., & Camilleri, A. (2023). How might micro-credentials influence institutions and empower learners in higher
Reynoldson, M. (2022). Marketing micro-credentials: An analysis of actors, voices and messages in educational innovation discourse. Innov. Educ. Teach. Int. 1–11. doi: 10.1080/14703297.2022.2083657
Tamoliune G., Greenspon R., Tereseviciene M., Volungeviciene A, Trepule E., Dauksiene E. Exploring the potential of micro-credentials: A systematic literature review 2023 https://www.frontiersin.org/journals/education/articles/10.3389/feduc.2022.1006811/full
