Trečiasis „Euroguidance“ ambasadorius – Audrius Kurlavičius iš Klaipėdos. Audrius jau daugiau kaip 10 metų dirba Klaipėdos turizmo mokykloje ir kasdien mato specialybių pasirinkimo vingius ir laimėjimus. Nors darbas mokykloje užima daug laiko Audriaus dienotvarkėje, tačiau įsitraukęs į „Euroguidance“ veiklą nuo pernai pavasario Audrius randa laiko ir individualioms konsultacijoms, ir paskaitoms Klaipėdos regiono vidurinėse mokyklose ir straipsnių profesinio mokymo tematika rašymui.
Papasakokite apie save: kas Jūs, kur dirbate, ką veikiate, kas Jus įkvepia, ką labiausiai mėgstate veikti laisvalaikiu ir t.t.?
Be to, kad vadovauju mokyklai, kuri yra dinamiška, puiki vieta jauniems žmonėms atrasti save, dar mėgstu keliauti, pažinti naujas vietas, žmones, kultūrą ir mokytis. Esu miesto žmogus, gimęs ir užaugęs Klaipėdoje, tikras klaipėdietis. Mane labiau pažįstantys juokaudami nesutiktų ir sakytų, kad esu pusiau klaipėdietis, pusiau londonietis. Man patinka Londonas, labai dažnai ten apsilankau, seku ir žinau šio didmiesčio gyvenimo pulsą, tačiau niekada gimtosios Klaipėdos į jį neiškeisčiau.
Kuo Jums artima karjeros ugdymo tema? Kaip esate su ja susijęs/susijusi? Kas Jus paskatino ją pasirinkti?
Klaipėdos turizmo mokykloje kiekvieną dieną gausybė jaunų žmonių žingsnis po žingsnio kuria savo karjeros pagrindą. Stebiu šį procesą, dalyvauju jame. Ankstesniais metais labai laukdavau diplomų įteikimo šventės absolventams mokslo metų pabaigoje, kurią organizuodavome net dviem srautais, nes baigiantieji mokyklą netilpdavo salėje. Dabar mokslų pabaigos šventės vyksta įvairiu laiku ištisus metus, tačiau ta diena išlieka ypatinga ne tik absolventams, bet ir man: žvelgiu į naujus specialistus ir žaviuosi, kiek juose yra potencialo, kiek naujovių sukasi jų galvose, laukdamos praktinio išbandymo. Džiugu manyti, kad nors dalelyte prisidedu prie ateities Lietuvos kūrimo.
Kuo svajojote būti vaikystėje? Kodėl?
Vaikystėje be galo mėgau skaityti detektyvines knygas, todėl ilgą laiką ketinau būti policininku arba tardytoju. Mokykloje sekėsi matematika ir lietuvių kalba. Lietuvių kalbos mokytojai keitėsi kone kasmet, o matematikė buvo išskirtinė asmenybė, į kurią panašių daugiau nesutikau. Įkvėptas šio dalyko mokytojos apsisprendžiau būti matematiku, o vėliau visai netikėtai dar „prilipo“ ir anglų kalbos pedagogika.
Kaip manote, kuo galite pasidalinti su žmonėmis, kurie ieško karjeros kelio? Patirtimi – kokia? Žiniomis? Įgūdžiais? Asmenine energija?
Ieškantiems karjeros kelio pavyzdžiu ne visada galiu būti: dabar turime neapsakomas galimybės „pasimatuoti“ daugybę profesijų, išsitirti asmenybės tipą, pasiskaityti sėkmės istorijas. Ir karjeros keitimas dabar nebėra suklydimas, o dažniau naujų iššūkių priėmimas. Tačiau abejojantiems visada galiu pasiūlyti paieškoti įkvėpimo aplinkoje, nes manau, kad kiekvienas tarp namiškių, pažįstamų, ar net filmų herojų rastume kažkuo žavią asmenybę, kurios karjeros kelias yra prasmingas ar patrauklus.
Ar per jūsų karjerą teko būti įkvepiančių karjeros transformacijų liudininku? Kokie jie? Ar galite papasakoti?
Dirbu mokykloje, kurioje kasmet daugelis žmonių profesine prasme gimsta iš naujo. Žavu, kai žmonės ryžtasi persikvalifikuoti, įgyti naują profesiją. Puikių pavyzdžių man netenka toli ieškoti. Klaipėdos turizmo mokykloje konditerijos programoje mokėsi 2 merginos, kurios vėliau tapo šios mokyklos mokytojomis ir dabar sėkmingai dėsto ir su dideliu užsidegimu ruošia mokinius nacionaliniams ir tarptautiniams konkursams.
Kaip manote, kodėl vieni žmonės lengvai randa savo profesinį kelią, o kitiems reikia gerai jo paieškoti, kartais ir ne vienerius metus?
Manau, kad profesinio kelio paieškos susijusios su asmenybės branda. Tik visiškai subrendęs asmuo gali tvirtai apsispręsti dėl karjeros, ne tekėti pasroviui ar priimti skubotus sprendimus, o kryptingai siekti tikslų įgyvendinimo. Profesinis kelias susijęs su pašaukimu, apie kurį dažnai dabar nebegalvojama. Svarbiausias kriterijus renkantis profesiją lieka būsimas atlyginimas, paklausa darbo rinkoje. Tiems, kas jaučiasi nerealizavę savęs tenka išbandyti save įvairiose srityse.
Be to, manau, kad profesinio kelio ieškojimu, arba tiksliau, ieškojimu profesiniame kelyje dabar užsiima vis daugiau ir daugiau žmonių. Vis labiau būtinu tampa mokymasis visą gyvenimą, mokymasis darbo vietoje, nes, diegiant naujas technologijas, kasdien atsiranda naujų įgūdžių poreikis. Tad naujų specialybių tenka ir teks ieškoti daugybei darbuotojų, kurie, atrodė, jau gal ir buvo atradę save.
Kokio asmens karjeros pavyzdys jus įkvepia? Tai gali būti ir žinomas žmogus, ir gyvenime sutiktas kolega. Kodėl?
Dabar iš tiesų gausu sėkmės istorijų, tačiau sėkmė sėkmei nelygu. Vieni sėkmingą karjerą supranta kaip pripažinimą ir didelį uždarbį, kiti – galimybę pasitarnauti žmonėms ir lyderystę. Kiekviena sėkmės istorija savotiškai žavi. Pavyzdžiui, Styvo Džobso, „Apple“ kompanijos įkūrėjo, istorija rodo, kad užsispyrimas yra būtinas norint gauti rezultatą, o aukštasis išsilavinimas nėra rodiklis sėkmei pasiekti. Sėkmingos karjeros pagrindas visuomet yra susijęs su mėgstama veikla, su darbu, kuris plaukia iš širdies, tad mane žavi tie žmonės, kurie dirba pagal savo pašaukimą.
Koks Jūsų mėgstamiausias posakis?
„Pasirink tą darbą, kuris artimas tavo širdžiai. Taip galėsi nedirbti visą likusį gyvenimą“ – kinų mąstytojas Konfucijus.
Nuotrauka iš asmeninio albumo.
