Kaip profesinio „Aš“ paieška vyksta praktiškai?

Karjeros keitimas visada yra iššūkis. Profesinio identiteto paieškos kartais gali tęstis visą gyvenimą, todėl nebestebina, jog karjerą kartais keičiame ir kelis kartus per savo gyvenimą. Kuo toliau, tuo tai tampa greičiau taisykle, o ne išimtimi. Dažnai žmonės neišdrįsta to padaryti, o karjerą pakeitę net neslepia, jog šis kelias ne visada būna tolygus, greičiau, priešingai – reikia laiko, pastangų, kantrybės, kol suvokiama, kuri veikla išties yra artima žmogui ir kelia džiugesį ją atliekant.

Trečiojoje „Euroguidance“ „Pasikalbėjimai apie karjerą“ laidoje kalbėta apie konkrečias profesinio identiteto formavimuisi svarbias ugdymo technikas. Joje savo patirtimi dalinosi profesinio „Aš“ paieškose esanti iš Islandijos reimigravusi rinkodaros ir taikomosios chemijos atstovė Rasa Petrauskaitė.

Profesinio „Aš” paieškose dažnai derinamos skirtingų sričių patirtys

Laidos pašnekovė Rasa Petrauskaitė daugiau nei dešimt metų dirbo rinkodaros ir pardavimų srityje, daugiausiai – įmonėse, kurios importuodavo sveikatinimo ir kosmetines priemones. Šiuo metu, kaip pati sako, ji yra savo profesinio identiteto išsigryninimo etape ir ieško, kurioje veikloje atsiskleistų geriausiai. R. Petrauskaitė yra baigusi taikomosios chemijos bakalauro studijas, kuriose giliau susipažino su vaistų ir kosmetikos gamybos technologijomis, bet savęs niekada nematė dirbančios laboratorijoje, todėl pasirinko marketingo studijas, leidusias labiau atsiskleisti ir derinti taikomosios chemijos ir rinkodaros žinias bei profesiškai augti.

Vis dėlto, vieną dieną ji susidūrė su itin asmeniniu klausimu: „O kur toliau?“ ir, kaip pati sako, ją ištiko žinių vakuumas. Mat iki tol nesidomėjusi, kur dar ji galėtų dirbti, kuri sritis jai galėtų būti tinkama, susidūrė su asmeninio pasirinkimo krize. Todėl R. Petrauskaitė pradėjo eksperimentuoti – pradžioje pasirinko paslaugų srities marketingo vadybininkės poziciją, dirbo pardavimų vadybininke spaustuvėje. Šioje pozicijoje dirbdama suvokė savo žinių spragas, kad dar daug nemoka, todėl nusprendė atsitraukti ir, pasitaikius galimybei, išvyko gyventi ir dirbti į Islandiją, kur norėjo „visiškai nusinulinti, pasižiūrėti į viską iš tolo, per atstumą“. Juolab, kad darbų keitimo etape neturėjo galimybės atostogauti ir, kaip sako pašnekovė, buvo išties pavargusi.

R. Petrauskaitei išvykimas į Islandiją sutapo su tuo, jog buvo atsiradęs poreikis suvokti, kas jai išties – svarbu, kokio gyvenimo ir pomėgių ji nori. Taip sutapo, jog prasidėjo pandemija ir šie klausimai tapo dar aktualesni. Po dviejų metų emigracijoje, pašnekovė grįžo į Lietuvą ir pradėjo ieškoti darbo gimtojoje šalyje. Tuo metu ji išgyveno stiprų iššūkių laiką.

Paklausta, kaip grįžusi ieškojo savo profesinio „Aš“, pašnekovė minėjo, jog jau Islandijoje ji pradėjo ieškotis kvalifikacijos kėlimo galimybių Lietuvoje ir dar būdama Islandijoje užsiregistravo į kompetencijų tobulinimo kursus. Šie kursai jai buvo gelbėjimosi nuo socialinės izoliacijos priemonė, nes jos reimigravimas sutapo su griežtojo karantino laikotarpiu, kai nebuvo galima laisvai susitikti su kitais žmonėmis. Vykstant kursams, ji ieškojo darbo, teko pakeisti ne vieną karjeros ekspertą, nes kiekvienas turi savo darbo metodiką ir buvo reikalinga surasti tą, kurio metodika tinkamiausia pašnekovei. R. Petrauskaitė pasinaudojo koučingo trenerio paslaugomis, konsultavosi su mentoriais. Jai padėjo savanorystės patirtis. Atliko praktiką vienoje įmonėje, kurioje sužinojo, kokie dabar populiarūs darbo rinkodaros srityje įrankiai.

Pašnekovė neslepia, jog koregavo CV pagal šiuolaikinius kriterijus, konsultavosi su karjeros ekspertais, kaip tai padaryti, kokius raktinius žodžius, remiantis vykdytomis funkcijomis, naudoti, kad jie atitiktų pasirenkamos srities standartus.

 Profesinio „Aš“ formavimas – laiko ir kantrybės reikalaujantis procesas

„Pasikalbėjimuose apie karjerą“ su R. Petrauskaite aptarėme, kaip profesinio identiteto formavimasis pradedamas tiesiog nuo paviršinio pasirinktos profesinės srities pažinimo, kol pamažu formuodamas supratimą apie save, giliau pažindamas profesinės srities specifiką ir savo asmenybę, suvokdamas profesinės veiklos svarbą savo asmeniui  žmogus įgyja savarankiškumo ir individualumo veikti profesinėje erdvėje.

Remdamasi praktiniais pavyzdžiais, paaiškinau, kokios asmens profesinį identitetą padedančios formuoti(s) ugdymo(si) technikos konkrečiai Rasos atveju buvo pritaikytos. Taip pat pasidalinau esminiais klausimais, į kuriuos, atsižvelgiant į profesinės identifikacijos etapus, konsultuojamam rekomenduojama atsakyti.

Šio susitikimo pagrindinė idėja buvo pasikalbėti apie tai, kad profesinė identifikacija, neretai, yra ganėtinai sudėtingas procesas, apimantis daug skirtingų veiksnių, todėl labai pavojinga aklai sekti ir stebėti vien galutinį rezultatą – kažkieno sėkmės istoriją, nes realybėje vadinamųjų nesėkmės istorijų yra daugiau, bet tos nesėkmių istorijos būna laikinos ir išsprendžiamos. Kiekvienam, kuris kažkuriuo gyvenimo metu yra savo profesinio „Aš“ paieškos akligatvyje, būtina žinoti, jog formuojant savo profesinį „Aš“ visada  susiduriama su daugybe kliūčių ir iššūkių, kuriuos reikia įveikti, bet svarbu to neišsigąsti, nes yra daugybė efektyvių ugdymo technikų, ir nusiteikus, jog nebus lengva, žengti pirmyn.

Jeigu ši tema jums įdomi, laidos „Pasikalbėjimų apie karjerą“ su  Rasa Petrauskaite žiūrėkite vaizdo įrašą.

 

 „Euroguidance“ ambasadorė dr. Simona Crisafulli

Nuotrauka iš Rasos Petrauskaitės asm. albumo.