Kas gali mokytis?

Pagrindinis ugdymas teikiamas pradinį išsilavinimą turintiems mokiniams.
Amžius:10(11)-16(17) m. Klasės: 5-10 (6 metai)

Kokia paskirtis?

Juo siekiama suteikti dorinės, sociokultūrinės ir pilietinės brandos pagrindus, bendrąjį raštingumą, technologinio raštingumo pradmenis, taip pat ugdyti tautinį sąmoningumą, gebėjimą siekti ir apsispręsti, pasirinkti ir mokytis toliau.

Kur galima mokytis?

Mokiniai į valstybės bei savivaldybių pagrindinį ugdymą teikiančias mokyklas priimami teritoriniu principu, t.y. pirmenybė teikiama tiems mokiniams, kurių gyvenamoji vieta patenka į mokyklos aptarnaujamą teritoriją. Jeigu yra laisvų vietų, tėvų prašymu gali būti priimamas ir kitur gyvenantis moksleivis. Priimant į valstybės bei savivaldybių pagrindinio ugdymo įstaigas moksleivio žinių patikrinimas netaikomas. Testai ar stojamieji egzaminai gali būti taikomi tik priimant į meno, dailės, sporto mokyklas.

Kaip vyksta?

Pagrindinis ugdymas dalijamas į dvi dalis - pirmųjų ketverių metų metų tarpsnį (5-8 klasės) bei paskutiniųjų dvejų metų tarpsnį (9-10 klasės). Į antrąją dalį gali būti įtraukiami profesinio mokymo programų moduliai. Šis ugdymas taip pat gali būti derinamas su dailės, muzikiniu, meniniu, sportiniu ar kitu ugdymu. Moksleiviai dalijami į klases, kurias gali sudaryti iki 30 mokinių. Klasei vadovauja bei klasės narių, jų tėvų ir mokytojų bendradarbiavimą koordinuoja klasės auklėtojas. Ugdymo programos dalykus dėsto atskiri mokytojai. Mokymosi procese tam tikrų dalykų mokymuisi klasės gali būti dalijamos į nuolatines arba laikinas grupes (dorinis ugdymas, kalbos, informacinės technologijos ir pan.). Mokslo metai prasideda rugsėjo 1 d., mokymosi procesas trunka - 32 savaites 5 klasėje ir 35 savaites 6-10 klasėse. Suteikiamos rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogos; 5 klasės moksleiviams papildomai suteikiama 10 atostogų dienų.

Ko mokoma?

Mokymo turinys ir procesas nacionaliniu lygmeniu apibrėžiamas Švietimo ir mokslo ministro tvirtinamuose dokumentuose. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosiuose ugdymo planuose nubrėžiamos pagrindinio ugdymo gairės, bendrosios mokomųjų dalykų apimtys, siektini ugdymo rezultatai, rekomendacijos ugdymo proceso organizavimui ir pan. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose apibrėžiami ugdymo tikslai, struktūra bei laukiami rezultatai. Remdamiesi bendraisiais planais bei bendrosiomis programomis, mokyklų vadovybė bei mokytojai sudaro mokyklos, klasės lygmens bei atskiriems mokiniams pritaikytus,t.y. individualizuotus, teminius mokymo planus.

Pagal bendrąsias programas pagrindinio ugdymo turinį sudaro šios dalykų sritys:

• dorinis ugdymas (etika bei skirtingų religijų tikybos arba pažintinės programos);
• kalbos (gimtosios kalbos, valstybinė kalba, užsienio kalbos);
• matematika;
• gamtamokslinis ugdymas;
• socialinis ugdymas (istorija, geografija, pilietiškumo ugdymas, ekonomika ir verslumas, psichologija);
• meninis ugdymas (dailė, šokis, muzika, teatras, šiuolaikiniai menai);
• informacinės technologijos;
• technologijos;
• kūno kultūra;
• bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas.

Kaip vertinama?

Kadangi pradinėse klasėse taikomas ideografinis vertinimo metodas, 5 klasėje rekomenduojama taip pat taikyti šį metodą.
Mokinių pasiekimai 6-10 klasėse vertinami dešimtbale pažymių sistema, t.y. nuo 1 iki 10 balų. Kai kurių dalykų, pvz. kūno kultūros, pasiekimams vertinti taikomas įrašo "įskaityta" arba "neįskaityta" metodas.
Atskirų mokomųjų dalykų pasiekimų vertinimas gali būti kaupiamasis.
Kadangi mokymo procesas skaidomas į trimestrus arba semestrus, atitinkamo laikotarpio pabaigoje išvedamas pažymių vidurkis (trimestro, semestro pažymys), o metų gale - laikotarpių įvertinimų vidurkis (metinis pažymys).

Naudingos nuorodos

• Pagrindinio ugdymo bendrosios programos
• Ugdymo plėtotės centras (mokymo planai, metodinė medžiaga mokytojams, kt.)