Teisinė informacija

Orientavimo karjerai paslaugos yra glaudžiai susijusios su švietimo sistemomis ir struktūromis. Taip yra dėl to, kad orientavimo karjerai pirminis tikslas dirbant su individu yra karjeros valdymo kompetencijų ugdymas. Todėl daugelyje Europos Sąjungos valstybių kalbant apie orientavimą karjerai švietimo sektoriaus lygmenyje svarstomi klausimai dėl karjeros valdymo kompetencijų ugdymo  - arba, bendresne prasme, ugdymo karjerai - integravimo į bendrojo ugdymo mokyklų ir kitų švietimo institucijų programas.

Bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, aukštojo mokslo lygmenyje, paprastai kalbama apie ugdymo karjerai (orientavimo karjerai) modelį. Šis atskirose šalyse įvairuoja: kai kur ugdymas karjerai teikiamas kaip atskiras, privalomas mokomasis dalykas; kitos šalys yra pasirinkusios ugdymą karjerai integruoti į tam tikras konkrečias disciplinas (pvz., psichologiją); dar vienas egzistuojantis modelis - ugdymas karjerai integruotas į visus mokomuosius dalykus; taip pat gali būti taikomas neformalaus ugdymo karjerai modelis; arba pasirinktas kelių minėtų modelių derinys - mišrus modelis. 

Ugdymo karjerai modelio pasirinkimas dažniausiai priklauso nuo konkrečios šalies situacijos: švietimo, socialinės, ekonominės bei kitų sričių politikos ir sistemų. Svarbiais veiksniais čia tampa šalies istorija, švietimo tradicija, demografinė, politinė, ekonominė, socialinė situacija, sistemos, institucinė sandara.

Nežiūrint to, kad švietimo sektoriui priskiriamas išskirtinis vaidmuo orientavimo karjerai srityje, ne mažesnes diskusijas kelia ir orientavimo karjerai paslaugų prieinamumas kitoms visuomenės grupėms, pvz., suaugusiesiems, iškritusiems iš švietimo sistemos asmenis, bedarbiams, socialinės atkirties ir rizikos grupėms ir kt.

Jų galimybės ir poreikiai įgyti karjeros valdymo kompetencijas ir kvalifikacijas, reikalingas sėkmingam integravimuisi į darbo rinką, sprendžiami jau ir darbo rinkos sektorių atstovų. Čia dažniausiai pagrindinis vaidmuo tenka valstybinėms užimtumo tarnyboms.

Tačiau kaip švietimo, taip ir darbo rinkos sektoriuose į orientavimo karjerai sistemą, infrastruktūrą, yra įtrauktos daugybė įvairių institucijų ir asmenų. Pirmiausia dėl to, kad pats orientavimas karjerai yra įvairialypis procesas, apimantis platų paslaugų ir jas teikiančių institucijų bei specialistų spektrą.

Skirtingose šalyse teikiant orientavimo karjerai paslaugas gali būti telkiamasi ties skirtingais prioritetais. Tačiau bendrąja prasme, orientavimo tikslai iš esmės visur yra tokie patys, ir juos geriausiai apibrėžia Europos Sąjungos dokumentai:

- visą gyvenimą trunkantis orientavimas pripažįstamas kaip esminė mokymosi visą gyvenimą dimensija, padedanti siekti ir socialinių, ir ekonominių tikslų; ypač kalbant apie švietimo, profesinio mokymosi ir darbo rinkos našumą ir efektyvumą:

• mažinant iškritusiųjų iš švietimo sistemos skaičių,
• numatant įgūdžių neatitikimo prevencijos priemones, ir
• didinant produktyvumą.

- ES Ministrų Tarybos rezoliucijose (2004 m.[1]; 2008 m.[2]) dėmesys sutelktas į keturias prioritetines sritis: karjeros valdymo kompetencijų ugdymas; paslaugų prieinamumas; kokybės užtikrinimas; paslaugų koordinavimas (2008–2010 m. Europos visą gyvenimą trunkančio orientavimo politikos tinklo darbo ataskaita).

Orientavimas karjerai taip pat matuojamas ne tik kiekybiniais pasiekimais (iškritusiųjų iš švietimo sistemos skaičiaus mažinimas; įsidarbinimo lygio didinimas; didesnis produktyvumas), tačiau ir ne mažiau reikšmingais kokybiniais rezultatais, t.y.:

• tikslingas, pagrįstas profesinis pasirinkimas ir/ar per(si)kvalifikavimas;
• įgūdžių neatitikimo prevencijos priemonės;
• sąmoningumo, savivokos didinimas;
• savirealizacija: optimalus savo gebėjimų, kompetencijų panaudojimas esamomis sąlygomis;
• įgalinimas; savarankiškumas;
• stiprus vertybinis–motyvacinis pagrindas;
• bendrasis pasitenkinimas gyvenimu ir kt.

Šiame Euroguidance projekto svetainės skyrelyje galėsite susipažinti su Lietuvos ir Europos Sąjungos orientavimo ir švietimo sistemomis, palyginti jas tarpusavyje, ir pasisemti patirties savo kasdieninei profesinei veiklai.

Orientavimo sistema Lietuvoje

Orientavimo sistemos užsienyje

[1] Europos Sąjungos Ministrų Taryba (2004). Visą gyvenimą trunkančio orientavimo politikos, sistemų ir praktikos stiprinimas.  9286/04 EDUC 109 SOC 234.

[2] Europos Sąjungos Ministrų Taryba (2008). Geresnis visą gyvenimą trunkančio orientavimo integravimas į mokymosi visą gyvenimą strategijas. 2905-asis Švietimo, jaunimo ir kultūros tarybos susitikimas, Briuselis, 2008 m. lapkričio 21 d.