Net ir robotikoje svarbiausia – mokinio asmeninė laimė ir savęs pažinimas

Šią savaitę „Europass LT“ paskyroje vyko antroji pokalbių su ryškiausiomis savo srities žvaigždėmis ciklo „Pasikalbėjimai apie karjerą” laida, kurią veda „Euroguidance“ ambasadorė dr. Simona Crisafulli. Antrojoje laidoje S. Crisafulli kalbėjosi su Šilutėje robotus kuriančios mechatronikos laboratorijos „Heydekrug robotics“ steigėju, Globalios Lietuvos lyderių ir „Lietuvos garbės“ „Metų Lietuvos Švyturio“ nominacijų laimėtoju Eivanu Maksvyčiu.

Pirmosios Lietuvoje robotus kuriančios eksperimentinės mechatronikos laboratorijos „Heydekrug robotics“  steigėjas Eivanas Maksvytis po darbų Švedijoje ir Japonijoje sugrįžo į žmonos Rasos gimtąją Šilutę. Jo pastangos ugdyti Lietuvoje technologiškai raštingą kartą, kuri rastų vietą prie ateities stalo, įvertintos Globalios Lietuvos lyderių apdovanojimu. Šiemet jis buvo nominuotas „Lietuvos garbė“ apdovanojimuose ir jam atiteko „Metų Lietuvos Švyturio“ nominacija. E. Maksvytis yra užsibrėžęs rimtą, bet, akivaizdu, pamažu realybe tampantį tikslą: „Noriu, kad Šilutė taptų robotikos mokslo intelektiniu centru. Abu su žmona Rasa tikime, kad Šilutė turi didelį potencialą, ir ateityje labai norėčiau įtraukti kitus miestus bei miestelius.“ Šilutėje dirbantis Eivanas „tiki, kad šis miestelis taps mechatronikos ir robotikos mokslo centru, kur semtis žinių atvyks jaunuoliai bei inžinieriai iš viso pasaulio“.

Šįkart „Pasikalbėjimuose apie karjerą“ – apie tai, kodėl neteisinga baigiančiam mokyklą jaunam žmogui uždėti pernelyg didelę atsakomybę rinktis karjerą vieną visam gyvenimui ir kodėl „vingiuotas“ karjeros kelias nėra blogai. Taip pat kalbama apie tai, kokia yra plati robotikos srities profesijų įvairovė bei kokie individualūs ir ugdymo veiksniai nulemia inžinerinių studijų krypčių pasirinkimą ar kas tam trukdo, kodėl vos pusę tam tikrų inžinerijos studijų studentų užbaigia studijas. Aptariama, kodėl prestižiškiausi pasaulio universitetai reiškia, iš esmės, ir konkurenciją su Azijos šalių studentais ar apie tai, kodėl ne visada yra gerai, jog „Wallstreet“ susirenka pačius iškiliausius robotikos srities profesionalus ir kaip „Ericson“ kompanija Švedijoje, neįleidžianti nieko į savo tyrimų zoną, mielai priima vis dar mokyklose tebesimokančius mokinius.

Karjera neprivalo būti nuosekli

Eivanas Maksvytis – programinės įrangos inžinierius, bet jo kelias robotikos link nebuvo nuoseklus – Klaipėdoje baigęs vidurinę mokyklą, jis pasirinko medicinos studijas, kurias vėliau iškeitė į programinės įrangos inžinerijos studijas. Vėliau studijavo JAV, dirbo Švedijoje ir Japonijoje, o dabar paties įkurtame ir jaunimui skirtame eksperimentiniame mechatroninių tyrimų centre su kolegomis ir kursantais kuria visuomenėje pokytį darančius robotus, praktikoje mokosi elektronikos, programavimo ir mechanikos, stengiasi, kad jų susitikimai nebūtų vien tik teoriniai mokslai. Vienas iš naujausių laboratorijos kūrinių – keturkojis robotas sargas, kuriamas didelio ūkio priežiūros pagalbininko vaidmeniui. Numatyta, kad autonomiškai veikiantis keturkojis robotas vaikščios tam tikru perimetru ir surinkinės jutiklių duomenis tuo tarsi stebėdamas infrastruktūros būklę.

Eivanas Maksvytis laidoje paminėjo svarbius Lietuvos inovatorius – lietuviškų kosmoso palydovų gamintojus „Nano avionics“, kurie jam yra pavyzdys, skatinantis robotikos srityje palikti „lietuvišką pėdsaką“. Tai – iššūkis, nes, jo paties skaičiavimu, pasaulyje buvo daugiau, nei keturi šimtai tūkstančių industrinių robotų. E. Maksvytis susidomėjusiai auditorijai paaiškino skirtumus tarp robotų ir simuliatorių.

Mokykloje polinkį į robotiką ir inžinerijos krypties studijas formuojantys veiksniai

Paklaustas apie veiksnius, kurie jau mokykloje padėtų formuotis polinkį į robotiką ir inžinerijos krypties studijas, E. Maksvytis pradėjo kalbėti apie būtent šią misiją atliekančią jo įsteigtą „Tavo robotas“ laboratoriją, kurioje mokiniams yra suteikiamos bazinės žinios apie robotiką, padedančios rimtus pagrindus studijoms universitete. Pašnekovas skatino mokyklos darbuotojus organizuoti mokinių išvykas į gamyklas, įmones, kuriose naudojami robotai. Taip pat kvietė kuo daugiau bendrauti su inžinieriais apie jų darbą, ateities perspektyvas, idant suvokti savo santykį su robotikos mokslu ir atrasti šio mokslo prasmę sau ir pasauliui, ar tiesiog suvokti savo žinių ir gebų spragas bei jas koreguoti. Siūlė mokiniams įsitraukti į STEM centrų visoje Lietuvoje veiklas, kuriose mokinys gali save išbandyti chemijos ar fizikos laboratorijos sąlygomis ir daugiau sužinoti apie technologijas bei inžineriją. Taip pat siūlė mokiniams domėtis „Kompiuteriukai Lietuvos vaikams“ fondo veiklomis, dalyvauti „Karjeros dienose“, „Studijų mugėse“. Prisiminė svarbų ir dažnai akcentuojamą, bet ne visada pakankamai dėmesio sulaukiantį asmeninį veiksnį – asmenines mokytojų savybes, kurios įkvepia domėtis jų dėstomais dalykais ir į juos gilintis.

Klausimai mokiniams, galvojantiems apie robotikos sritį

Savo ruožtu, norėčiau pasiūlyti keletą paprasčiausių klausimų, kuriuos karjeros konsultantai jau mokykloje gali pasiūlyti svarstančiam apie ateitį mokiniui. Šie klausimai gali tapti pagalbininkais pažįstant save ir įvertinant savo tinkamumą inžinerijos krypties studijoms, vėliau atvesiančioms į robotikos sritį.

Taigi, kaip žinoti, ar robotika –  Tau?  (Kuo daugiau TAIP, tuo inžinerinės krypties studijos tinkamesnės):

  1. Tau patinka spręsti problemas.
  2. Tau patinka matematika ir tikslieji mokslai.
  3. Tau patinka atrasti naujus būdus atlikti skirtingus veiksmus.
  4. Tau patinka dėlionės ir protavimo žaidimai.
  5. Tau patinka dirbti kompiuteriu.
  6. Tau patinka sudėtingi iššūkiai.
  7. Spręsdama(s) užduotį tai atlieki sistemingai ir mėgaujiesi procesu.
  8. Gavusi(-ęs) instrukcijas savarankiškai atlieki darbą.
  9. Spręsdama(s) problemą, apgalvoji visus galimus jos būdus.
  10. Gebi įvertinti jau turimas apie reiškinį žinias ir, remdamasi(s) jomis, sukurti sprendimą.
  11. Dirbdama(s) nuolat tikrini kiekvieną sprendimą ir klaidas šalini iškart.
  12. Gebi remtis kitų instrukcijomis, bet pati(s) prisidedi prie naujų kūrimo.
  13. Nori prisidėti prie pokyčių pasaulyje.
  14. Jau dabar žinai, ką reiktų keisti pasaulyje, ir to sieki.
  15. Nori žmonėms padėti susikurti geresnį gyvenimą.
  16. Tau smalsu, kaip veikia skirtingi dalykai.
  17. Tau matematika ir tikslieji mokslai ne tik patinka, bet turi polinkį juos greitai perprasti, suprasti, perimti ir taikyti.
  18. Spręsdama(s) problemą, problemą vizualizuoji ar net regi 3D formatu.
  19. Tau patinka darbas komandoje.
  20. Tu – labai kūrybinga(s), išradinga(s).

Yra ir keletas „greitų“ patarimų, kaip pradėti siekti karjeros robotikos srityje:

  1. Pasirink studijas (išsiaiškink, kokios studijų programos yra arčiausiai tavęs ar kurios – patraukliausios; įsivertink savo turimas žinias ir įgūdžius)
  2. Išsiaiškink savo vaidmenį dinamiškoje komandoje
  3. Jei dar neturi kompetencijų, darbo skelbimai tau padės sužinoti, kokių trūksta, ir jas formuokis
  4. Junkis į specializuotus tinklus (net 85 % robotikos srities darbuotojų taip susiranda darbą)
  5. Formuokis kritinio mąstymo gebėjimus (skaityk tinklaraščius, kaupk specializuotų tinklaraščių sąrašą, atnaujink nuolat informaciją apie robotiką, susiformuok šos srities „mąstymą“)
  6. Prašykis atlikti [nemokamą] praktiką

Šį „Euroguidance“ „Pasikalbėjimą apie karjerą“ su robotikos entuziastu ir robotų kūrėju šilutiškiu Eivanu Maksvyčiu  galite perklausyti čia. Pokalbyje E. Maksvytis ne tik pasakojo apie vadinamuosius „gebenės lygio“ ar kitaip tariant prestižiškiausių pasaulio universitetų studijas ir jų keliamus iššūkius, bet ir pasakė, ko konkrečiai reikia, kad į juos patektumei. Kalbėjo apie plačią įvairovę robotikos sričiai priklausančias profesijas. Paaiškino, kodėl robotika turėtų būti vertinama, kaip mokslas, skirtas padėti žmonijai išlikti. Ir kodėl finansinis veiksnys neturėtų būti esminis, renkantis inžinerijos krypties studijas.   

Vis dėlto, giliai tikintis Šilutės, kaip globalaus būsimo robotikos centro idėja (jo tikslas: „Klestinti, technologiškai pažangi valstybė. Šilutė – robotikos centras. Kiekvieno Lietuvos miesto mokykloje – po robotikos laboratoriją“), aktyvus šios idėjos įgyvendintojas ir būsimų robotikos srities ekspertų ugdytojas sako, jog, kaip ten bebūtų, mokyklos esminė idėja turėtų būti ugdyti laimingą žmogų jo laimingai profesinei ir asmeninei ateičiai ir kviečia ugdytojus skatinti mokinį mokykloje pradėti pažinti save, kad ateityje ji(s) galėtų save sėkmingai aktualizuoti pasirinktoje profesinėje veikloje. Tai – bet kurios ugdymo srities ar mokslo, tame tarpe, ir robotikos – svarbiausias tikslas.

Ciklo „Pasikalbėjimai apie karjerą“ anonsas

  1. 2022 04 04 d. 16.30 val. „Kaip praktikoje vyksta profesinio „Aš“ paieška?“ pokalbis su chemijos bakalauro ir marketingo vadybos magistro studijas baigusia Rasa Petrauskaite, gyvenusia ir dirbusia Lietuvoje ir Islandijoje ir dabar reimigravusia į Lietuvą.
  2. 2022 04 20 d. 16.30 val. pokalbis su humanitarinių mokslų daktare, vertėja, literatūros kritike Italijos lietuve Toma Gudelyte apie jos kelią iki vertimų, rašymo ir kūrinių kritikos. 

 „Euroguidance“ ambasadorė dr. Simona Crisafulli