Kokių gebėjimų labiausiai reikia jaunam žmogui pradedant karjerą?

Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau ir daugiau projektų, orientuotų į jaunų žmonių tobulėjimą, pasiruošimą darbo rinkos pasauliui. VšĮ „Žinių kodas“ pradėjo įgyvendinti naują "Erasmus+" profesinio mokymo strateginės partnerystės projektą „Apprentice Preparation Training – New Approaches in Managing the Transition from Education to Employment“ (liet. Pameistrystės mokymai – naujas požiūris į įsidarbinimo valdymą, 2017-2019 m.), kuriuo siekiama padėti jaunimui atpažinti iššūkius karjeros kelyje ir ugdyti reikalingus įgūdžius, leidžiančius sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje. Projektu siekiama, jog jaunuoliai baigę mokyklą arba studijas būtų pakankamai pasirengę darbo rinkai. Remiantis darbdavių ir specialistų įžvalgomis apie jaunimui reikalingus ir trūkstamus įgūdžius, kuriamos metodikos, skirtos darbui su jaunimu. Šiuo metu Lietuvoje darbo biržose vykdomas ESF projektas „Atrask save“, kūrybinės dirbtuvės įvairiose profesinėse ir aukštosiose mokyklose, bendrojo lavinimo mokyklose vystomas ugdymas karjerai, populiarios savanorystės programos, "Erasmus+" ir kitų programų projektai.

Siekdami sužinoti, kokie yra reikalingiausi gebėjimai šiuolaikiniam jaunimui, siekiančiam įsitvirtinti darbo rinkoje, projekto „Apprentice Preparation Training – New Approaches in Managing the Transition from Education to Employment“ metu yra atliekamas tyrimas. Klausiama, ką mano profesinio orientavimo specialistai, psichologai, konsultantai karjeros klausimais, specialistai, dirbantys su jaunimu ESF projekte „Atrask save“. Uždavėme klausimą „Kokiomis trimis svarbiausiomis asmeninėmis savybėmis jaunas žmogus turi pasižymėti pradedamas karjerą?“ Į šį klausimą specialistai atsakė skirtingai.  Projekto „Atrask save“ karjeros konsultantė Simona Košinskaitė mini, jog tai 1) iniciatyvumas, 2) tikslo turėjimas ir žinojimas kaip jį siekti ir gebėjimas jį pasiekti, 3) atvirumas patirčiai. Anot koučingo specialistės, supervizorės Akvilės Budreckytės, tai smalsumas, noras tobulėti ir labai svarbus aspektas - darbas, skatinantis tobulėjimą. Remiantis Ukmergės LDB psichologės Ernestos Vaivadaitės nuomone, tai iniciatyvumas, atvirumas patyrimui ir lankstumas.  Anot  Mažeikių darbo biržos atstovės Linos Juozapavičiūtės, tai visų pirma, pasitikėjimas savimi ir kitais, antra, užsispyrimas ir valia, trečia, noras mokytis. Taip pat Lina dalijasi, jog „Jaunuoliams dažnai trūksta lankstumo: nežino, kuriose srityse gali pritaikyti savo įgytą specialybę, mąsto siaurai, pvz., jei baigia floristės kursus, tai tik pagal skelbimus ieško gėlių pardavėjos darbo. Trūksta įsivaizdavimo, kaip šią specialybę gali pritaikyti kitur, arba kur ir kaip vertingiausia ieškoti darbo pagal įgytą specialybę, kur galima konsultuotis iškilus klausimams. Skatinima dar mokymosi metu pradėti ieškoti darbo, nelaukti, kol baigs mokslus, nes dažnai kelias savaites pabandžius ieškoti ir nesusiradus darbo, dingsta motyvacija ir pasitikėjimas savimi“. Remiantis Vilniaus LDB atstovės, karjeros konsultantės Irenos Mediutos nuomone, jaunuoliai turėtų gebėti bendrauti su skirtingais žmonėmis, pasižymėti lyderystės, gebėjimo dirbti įvairiose komandose įgūdžiais, taip pat svarbus atsakomybės jausmas bei reikalingi geri užsienio kalbų įgūdžiai.

Atsakydamos į klausimą „Su kokiais pagrindiniais iššūkiais susiduriate teikdami profesinio orientavimo paslaugas?“ specialistės paminėjo, jog dažniausiai susiduria su jaunuolių motyvacijos stoka, tai, jog reikia nuolat mokytis norint prisitaikyti nuolat besikeičiančiame darbo rinkos pasaulyje, taip pat per dideliais klientų lūkesčiais, „nors klientams reikia paslaugų, jie napajėgūs įpirkti paslaugų“, taip pat konsultantės pastebi žmonių nepasitikėjimą savimi, suderinamumo tarp žmonių norų ir rinkos (darbų pasiūlos) stoką, įrankių/metodikų trūkumą; paslaugos netęstinumą; menką dalyvių motyvaciją bei žinojimą apie tai, ko tikėtis iš konsultacijos su karjeros specialistu, „Vidinės motyvacijos trūkumas kuriant savo gyvenimą ir karjerą. Menka dalis žino, ko nori darant sekantį žingsnį gyvenime, dar mažesnė, koks bus antras ar trečias žingsnis“,  „Tikėjimas, galvojimas, kad už juos kažkas turi nuspręsti, padaryti, liepti.“ (Simona Košinskaitė). Taigi, specialistams, dirbantiems su jaunimu taip pat kyla ne mažai iššūkių tokių, kaip, pavyzdžiui, dažniausiai minima jaunuolių motyvacijos, atsakomybės prisiėmimo, nepasitikėjimas savimi ar suderinamumo tarp norų ir rinkos poreikių stoka.

Taip pat pabandėme išsiaiškinti, ką mano darbdaviai.  Callcredit Information Group Kaunas atstovė Gintarė Žilinskė teigia, jog jaunas darbuotojas turi pasižymėti „CAN DO“ įsitikinimu, t.y. dirbti savarankiškai, vedamas vidinės motyvacijos darbui ir pasitikėti savimi, jog gali atlikti darbą, „Kandidato mąstysena yra daug svarbesnė nei diplomas. Tai, kad turite diplomą rankose dar negarantuoja sėkmės – interviu metu yra labai svarbu mokėti atskleisti savo geriausias savybes, tokias kaip  orientacija į tikslą, gebėjimas dirbti komandoje“. Pateikiama analogija su sporto komanda „Nė viena sporto komanda nėra sėkminga be supratimo, kaip dirbti kartu siekiant bendro tikslo. Tam tikslui reikalingi šie įgūdžiai kaip bendradarbiavimas, pasitikėjimas savimi, geras tam tikros srities išmanymas, žinios, pasitikėjimas vienas kitu, efektyvios komunikacijos pagrindai, atsakomybė už savo veiksmus. Nėra tokios sporto komandos pasaulyje, kuri pradėtų žaidimą be tvirto įsitikinimo, jog jie gali laimėti.“ (Gintarė Žilinskė). VšĮ Inovacijų biuro direktorė Rasa Žilionė, įvardija, jog jaunas žmogus, pradedantis karjerą, turėtų pasižymėti pozityviu požiūriu ir iniciatyvumu, būti atviras naujai patirčiai ir susidomėjęs savo profesine sritimi. Žmogiškųjų išteklių kompanijos Amber Staff Vilniaus skyriaus vadovė Toma Vevelstad mini, jog  „Noras mokytis yra viena iš didžiausių įgūdžių, reikalingų ateinančius 10-15 metų laikotarpį. Tai reiškia, kad mes turime ne tik mokytis mokyklose, studijuoti universitete, todėl jauni žmonės turi būti pasirengę mokytis visą laiką, o ne sustoti mokykloje ar universitete. Žinoma, jūs turėtumėte pasikalbėti su savo darbdaviu apie galimybes tęsti mokymąsi, įgyti naujų įgūdžių ir kompetencijų. Kita svarbi asmeninė savybė yra nuoseklumas. Labai dažnai jauni žmonės nėra pastovūs darbuose, linkę greitai keisti darbus,  todėl linkiu kantrybės, išdirbti vienoje darbovietėje ilgiau negu keletą mėnesių arba pusmetį. Per ilgesnį laiką galima geriau pažinti įmonę, jos kultūrą, užmegzti geresnį ryšį su kolegomis. Ši patirtis bus labai vertinga ateityje, ne tik įrašui į savo CV, bet taip pat pravers kaip būsimam darbuotojui. Taip pat svarbu būti atviru naujiems dalykams, o ne tik laikytis to, kas išmokta“. UAB Mokymų centro „Daugirdiškės“ atstovo nuomone,  jaunam darbuotojui, pradedančiajam karjerą, visų pirma, turėtų rūpėti jo atliekamo darbo ar teikiamos paslaugos kokybė, svarbi drausmė, disciplina, laiko valdymas bei iniciatyva, gebėjimas nusistatyti tikslus ir juos pasiekti, gebėjimas mokytis, priimti bei atsižvelgti į teikiamą atgalinį ryšį. Anot aplinkotvarkos bendrovės UAB Trinelitas atstovo nuomone, svarbus darbštumas, pareigingumas, noras tobulėti.

Apibendrinus galima teigti, jog specialistų ir darbdavių labiau vertinami yra gyvenimiški įgūdžiai, norint rasti darbą ir įsitvirtinti gyvenime, todėl būtent šiems gebėjimams turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys.  Išsilavinimo svarba nėra akcentuojama šiuolaikinėje darbo rinkoje. Darbdaviai įvardijo, jog labiausiai vertina gyvenimiškus įgūdžius, motyvaciją dirbti ir mokytis, kandidato vertybes, sutampančias su organizacijos kultūra, darbo patirtį, nė vienas nepasirinko, jog labiausiai vertina įgytą išsilavinimą. Dauguma darbdavių ir specialistų išskyrė gana skirtingus reikalingus gebėjimus: galime pastebėti, jog dažniausiai buvo minimas iniciatyvumas,  vidinė motyvacija, noras tobulėti ir mokytis, pasitikėjimas savimi ir kitais, atvirumas naujai patirčiai, lankstumas gebėjimas bendrauti, bendradarbiauti ir dirbti komandoje, taip pat svarbus nuoseklumas, laiko valdymas, gebėjimas nusistatyti tikslus ir juos pasiekti, disciplina, savarankiškumas, pozityvus požiūris, smalsumas. Kviečiame pažiūrėti video interviu:

 

Pasaulio ekonomikos forumo parengta ataskaita „Naujoji švietimo vizija – skatinti socialinį ir emocinį mokymąsi pasitelkiant technologijas“ (2016) rodo, jog atotrūkis vis labiau akivaizdus tarp to, kokie gebėjimai yra ugdomi tradicinėje švietimo sistemoje, ir kokie gebėjimai yra reikalingi, siekiant įsitvirtinti darbo rinkoje. Ataskaitos duomenys rodo, jog esminiai ateities darbo rinkai reikalingi yra socialiniai ir emociniai įgūdžiai: pastaruoju metu vis labiau reikalingi problemų sprendimų ir bendradarbiavimo gebėjimai. Drauge su įgytais tradiciniais gebėjimais (skaitymo, rašymo ir skaičiavimo) vis svarbesni tampa socialiniai ir emociniai gebėjimai – tai  kūrybiškumas, gebėjimas spręsti problemas, bendravimas, bendradarbiavimas, kritinis mąstymas, gebėjimas spręsti problemas, smalsumas, iniciatyvumas, atkaklumas, ištvermė, lyderystė, socialinis ir kultūrinis sąmoningumas. Manoma, jog 65% dabartinių vaikų, pradedančių mokytis mokykloje, dirbs darbuose, kurie šiuo metu dar neegzistuoja, taigi reikalinga ugdyti kūrybingumą, iniciatyvumą ir gebėjimą prisitaikyti. 213 atliktų studijų meta-analizės rezultatai atskleidė, jog studentai, kuriems buvo ugdomi socialiniai ir emociniai gebėjimai, mokymosi pasiekimai buvo vidutiniškai 11% geresni, nei tų, kuriems nebuvo taikytas minėtų gebėjimų ugdymas. Socialinių ir emocinių gebėjimų ugdymas atneša ilgalaikės naudos, pavyzdžiui, geresnes galimybes įsidarbinti ir aukštesnius mokymosi rezultatus. Tyrimas rodo, jog šiuos gebėjimus itin veiksminga ugdyti kritiniu ankstyvosios vaikystės laikotarpiu (ugdymo įstaigoje ir namų sąlygomis), nors jie ugdytini viso gyvenimo eigoje, tad reikalingi pokyčiai visuomenėje, jog jaunuoliams baigusiems švietimo įstaigą būtų lengviau įsitvirtinti gyvenime ir darbo rinkoje. Vykdomas projektas „Apprentice Preparation Training – New Approaches in Managing the Transition from Education to Employment“ būtent ir yra orientuotas į efektyvesnį įsitvirtinimą darbo rinkoje.

Daugiau informacijos apie projektą galima rasti čia.

Parengė Evelina Šidagytė
Projektų koordinatorė
VšĮ “Žinių kodas”