Kaip mokytis mažiau, bet išmokti daugiau?

Per vieną minutę internete įvyksta 3,8 milijono „Google“ paieškų, peržiūrimi 4,5 milijono „YouTube“ vaizdelių, išsiunčiami 188 milijonai elektroninių laiškų, parašoma 41,6 milijono žinučių „Messenger“, „Viber“, „Whatsapp“ ir panašiose programėlėse, 18,1 milijono SMS žinučių ir išleidžiami 997 tūkstančiai JAV dolerių! Gyvenant nuolat besikeičiančiame ir tobulėjančiame pasaulyje darosi itin sunku apdoroti, suprasti ir įsiminti visą mums reikalingą informaciją.

Vienas iš svarbiausių dalykų šiuolaikiniam žmogui – mokymasis visą gyvenimą, tačiau norint, kad tai netaptų neįveikiama užduotimi – labai svarbu lavinti mokėjimosi mokytis arba efektyvaus mokymosi kompetenciją.

Atidėliojimas

Vengrų-amerikiečių psichologas Mihaly Csikszentmihalyi ilgą laiką tyrinėjęs, kodėl vienų veiklų imamės su dideliu noru, o kitoms turime prisiversti, 1975 m. padarė atradimą, kuris atsako į daugybę ilgą laiką egzistavusių klausimų. Kiekvienas iš mūsų turime užsiėmimų, kuomet atrodo, kad jiems skyrėme visai nedaug laiko, tačiau pasižiūrėję į laikrodį matome visai ką kitą. Flow (liet. srautas) – tai būsena, kuomet žmogus pilnai įsitraukia ir pasineria į veiklą, kuria jis užsiima, ji puikiai atitinka žmogaus pomėgius bei gebėjimus, o užsiimant šia veikla dalinai prarandama laiko bei alkio nuovoka.

Šis atradimas puikiai paaiškina atidėliojimą, su kuriuo susiduria praktiškai kiekvienas besimokantis. Vargu ar rastume žmogų, kuriam kiekvienu gyvenimo atveju malonu ir lengva mokytis naujų dalykų. Visai nesvarbu ar tai būtų mokiniai, vis nerandantys laiko namų darbams, ar studentai, kurie egzaminui ruošiasi paskutinę naktį, net ir aktyvia profesine veikla užsiimantys asmenys yra linkę atidėlioti veiklas, kurios jiems nesuteikia begalinio džiaugsmo. Su mokymusi susijęs atidėliojimas daugiausia kyla iš negebėjimo mokytis efektyviai, kadangi tam skiriame stipriai per daug laiko, o rezultatas ne visuomet yra toks, kuris mus džiugintų.

Kiekvienas žmogus turi natūralų vidinį polinkį būti sraute ir užsiimti veiklomis, kurios mums patinka ir sekasi geriausiai. Net ir planuodami darbus, daugelis pirmiausia griebiasi širdžiai mielesnių užduočių, o mažiau artimas palieka pabaigai, nors reiktų daryti visiškai atvirkščiai. Pastebėkite, kaip dažnai prieš imdamiesi kažkokios veiklos sau sakote, kad reikia eiti parūkyti, išgerti kavos puodelį ar suvalgyti šokoladą. O galbūt bandote save apgauti, kad pabaigsite žiūrėti šią serialo seriją ir jau kibsite prie mokslų? Socialiniai tinklai, serialai, kompiuteriniai žaidimai, apsipirkinėjimas, kava ir žalingi įpročiai – visa tai buvimo „ne sraute“ padariniai.

Mokymasis – viena iš veiklų, kuri mus verčia jaustis tarsi nesame sraute, todėl kalbant apie efektyvų mokymąsi labai svarbu sąmoningai suprasti, jog tai yra užduotis, su kuria bet kokiu atveju teks susidoroti ir parodyti sau, jog ji gali būti priimtina ir net mėgstama.

Trumpalaikė atmintis

Dažniausia problema, su kuria susiduria kiekvienas besimokantis, yra daugybė valandų praleistų prie knygų, tačiau visiškai netenkinantis rezultatas. Kodėl taip nutinka?

Paprasčiausias paaiškinimas šiai situacijai yra trumpalaikė atmintis. Prisiminkite, kiek kartų buvote situacijoje, kuomet žmogus pasako jums savo vardą ir po keleto sekundžių jūs negalite jo pakartoti. Arba kuomet užrakinote namų duris ir net nespėjus nueiti iki automobilio jau nesate tikri, ar durys tikrai užrakintos. Panašių situacijų būtų galima įvardinti daug ir visos jos susijusios su trumpalaike atmintimi, kai informacija yra dorojama pasąmonėje ir mūsų atmintyje užsilieka vos keletą sekundžių.

Kai prie knygų prisėdame visiškai to nenorėdami, nesusikaupę, pavargę ir tiesiog perskaitome visą ten parašytą informaciją ar tiesiog peržvelgiate puslapius – dažniausiai nesame patenkinti savo atsiskaitymo rezultatais, nes visą informaciją keletai akimirkų paguldome į trumpalaikės atminties stalčių ir tai tikrai nereiškia, kad tą informaciją mes žinome, suprantame ir mokame, nors laiko tam praleidome gausybę.

Būna, kai paprasčiausiai skaitydami knygas, vadovėlius jaučiame, jog perskaičius sakinį būtų sunku papasakoti apie ką tas sakinys, o kartais galime perskaityti visą skyrių ar temą ir atsiminti praktiškai viską.

Ilgalaikės atminties formavimas

Egzistuoja daugybė būdų, kaip efektyviai įsiminti pateiktą informaciją, tačiau šiame straipsnyje pasidalinsiu pačiais paprasčiausiais ir kiekvienam suprantamais metodais.

Kalbant apie ilgalaikės atminties formavimą svarbu prisiminti, kad kiekvienas iš mūsų turime tris atminties tipus: regimąją, girdimąją ir kinestetinę. Nepaisant to, kad daugelis esame linkę viską absoliutinti ir save priskirti tik vienam atminties tipui, tikrai turime juos visus tris, tačiau natūralu, kad vieni jie yra ryškesni, o kiti labiau antraplaniai.

Formuodami ilgalaikę atmintį turime atkreipti dėmesį, kad norint įsisavinti bet kokią informaciją mums reikia ją apdoroti visais metodais – girdimuoju, vizualiniu ir kinestetiniu, nes mūsų smegenys informaciją apdoroja skirtinguose centruose, o įsisavindami informaciją skirtingais metodais padedame susiformuoti smegenų jungtims, kurios ir tampa ilgalaike atmintimi.

1. Garsus skaitymas (naudojame regimąją ir girdimąją atmintį)

Norint kokybiškai įsiminti informaciją vien tik perskaityti arba akimis permesti pateiktos medžiagos tikrai neužtenka. Nors ir gali skambėti kiek kvailokai, tačiau tiek pat laiko reikalaujantis, bet daug efektyvesnis būdas yra garsus skaitymas. Skaitydami informaciją balsu, mes ne tik sumažiname riziką informaciją ne perskaityti, o tik „permesti akimis“, bet ir tuo pačiu metu į darbą pajungiame du atminties tipus – regimąjį, kuomet matome informaciją prieš savo akis, ir girdimąjį, kuomet informaciją apdorojame klausos organais.

Garsų skaitymą galime šiek tiek patobulinti, taip gaudami dar geresnį rezultatą. Informaciją galime perskaityti tyliai (nors rekomenduojame garsiai) ir tuomet turime pabandyti ją papasakoti balsu. Taip ne tik pamatysime ir išgirsime informaciją, bet ir ją apdorosime smegenyse ir pradėsime formuoti supratimą.

Norint aukščiausio rezultato, patogiausias būdas būtų garsiai skaityti po vieną pastraipą ir tuomet balsu papasakoti, apie ką joje yra rašoma.

2. Rašymas ranka (naudojame regimąją ir kinestetinę atmintį)

Kad ir koks patogus ir greitas gali pasirodyti rašymas kompiuteriu, tačiau jis turi didžiulį minusą – tokiai informacijai apdoroti panaudojame tik regimąją atmintį, o tai nesuformuoja jungčių tarp smegenų centrų.

Daugelis žmonių yra buvę situacijoje, kai sužinoję temą ar klausimą pirmiausia pagalvoja, kad nieko apie tai nežino, tačiau vos tik pradėję rašyti jaučia, kad „ranka rašo pati“. Rašymas ranka įgalina regimąjį atminties tipą, kai prieš akis matome informaciją, ir kinestetinį tipą, kuomet mūsų kūnas atsimena judesius, kuriuos atlikome kiek seniau.

Pastebėję pačius gabiausius mokinius, studentus ar greičiausiai besimokančius kolegas, pamatysime, kad beveik visi jie visą informaciją rašosi būtent ranka ir taip informaciją apdoroja bent jau dviejuose smegenų centruose.

3. Skirtingos spalvos (naudojame regimąją atmintį)

Ruošiantis atsiskaitymui daugelis renkasi greičiausią ir paprasčiausią metodą – skaityti konspektus. Tačiau šį būdą galima papildyti įjungiant ir regimąją atmintį.

4 spalvos – būtent tiek yra optimalus skaičius, kuris padeda mūsų smegenims apdoroti ir įsiminti vaizdinę informaciją ir nesukelia chaoso dėl per didelio spalvų kiekio. Pavyzdžiui, mokantis istoriją būtų tikslinga visas datas pasižymėti viena spalva, sąvokas – kita, asmenybes trečia spalva ir papildomą naudingą informaciją (tarkime, karo padarinius) – ketvirta spalva, analizuojant literatūrą galime paskirti skirtingas spalvas svarbiausiems kūrinio herojams, jų būdo savybėms pasižymėti.

Šis metodas itin svarbus ir naudingas žmonėms, kurie jaučia, kad dominuoja regimoji atmintis. Savaime jis vienas smegenų jungčių nesukuria, tačiau derinant jį su ranka rašytu konspektu – gauname puikų rezultatą.

4. Piešimas (naudojame regimąją ir kinestetinę atmintį)

Ketvirtasis metodas – piešimas. Ir šis piešimas yra puikus tuo, kad pačio piešinio kokybė ir vizualinė išvaizda mums yra visiškai nesvarbi, tačiau rezultatas džiuginantis.

Paprasčiausi piešiniai atsiranda mokantis matematikos: mokantis Pitagoro teoremą nusipiešiame statųjį trikampį, aiškindamiesi temas apie erdvinius kūnus – nusipiešiame vieną iš jų. Atrodytų, kad mokytoja prie lentos keletą kartų pakartojo, kad Pitagoro teorema galioja tik su stačiuoju trikampiu ir tai tikrai nesunku prisiminti, tačiau kontrolinio darbo metu šį faktą galime tiesiog praleisti. Regimoji ir kinestetinė atmintis sukurs jungtį, kuri mūsų ilgalaikėje atmintyje įtvirtins faktą, kad Pitagoro teorema galioja tik stačiajam trikampiui.

5. Grafikų ir lentelių braižymas (naudojame regimąją ir kinestetinę atmintį)

Paskutinis metodas, kurį galime pritaikyti absoliučiai visuose mokomuosiuose dalykuose gana lengvai – grafikai ir lentelės. Minčių žemėlapis, paprasčiausia stačiakampė lentelė padalinta į keletą skyrelių, žodžių debesis ar kitas grafikas padeda informaciją apdoroti dar aiškiau ir konkrečiau. Braižydami grafikus ar lenteles panaudosime kinestetinę atmintį, o mokydamiesi iš šios lentelės – ir regimąją atmintį, kas leis sukurti jungtį, formuojančią ilgalaikę atmintį.

Įprotis

Būtina suprasti, kad vieną ar kelis kartus panaudojus kažkurį iš šių metodų tikrai negalime tikėtis didžiulio pokyčio, nes reikia įdėti pastangų ir laiko norint suformuoti įprotį efektyviai mokytis.

Pirmiausia, norint, kad toks įprotis atsirastų reikia naudoti bent 3 iš 5 pateiktų metodų. Pavyzdžiui, pamokos metu konspektuotis visą informaciją ranka, kiek įmanoma nusipiešti ar nusibraižyti schemų, o grįžus namo visą šią informaciją garsiai perskaityti, 4-iomis spalvomis pasižymėti svarbiausią informaciją ir balsu sau paaiškinti visą perskaitytą medžiagą.

Antra, nenustoti naudoti šių metodų nepastebėjus staigios pažangos. Pirmąsias tris savaites visa tai reikalaus dar daugiau laiko, nei prie knygų paleidžiate šiuo metu. Po trijų savaičių pasipriešinimas turėtų dingti, tačiau didelio džiaugsmo tai tikrai neteiks ir rezultatas nebus lengvai pastebimas. Po trijų mėnesių susiformuos įgūdis efektyviai mokytis ir laikas, kurį namuose tenka praleisti prie knygų, stipriai sutrumpės.

Trečia, svarbu šiuos metodus naudoti įsisavinant visą informaciją. Jei naudosime keletą metodų, pavyzdžiui, mokantis matematikos, tačiau istoriją ir lietuvių kalbą mokysimės senais būdais – įpročio formavimasis užtruks daug ilgiau, o prie knygų teks praleisti tiek pat laiko.

 

Straipsnio autorius Laurynas Puidokas
„Euroguidance“ ekspertas, karjeros konsultantas

 

Straipsnyje naudojami informacijos šaltiniai:

https://www.visualcapitalist.com/what-happens-in-an-internet-minute-in-2019/

https://www.simplypsychology.org/short-term-memory.html

https://www.verywellmind.com/what-is-short-term-memory-2795348

https://science.howstuffworks.com/life/inside-the-mind/human-brain/human-memory2.htm

http://psichika.eu/blog/efektyvus-mokymasis-kaip-skaityti-kad-po-atsimintumete/

https://www.edutopia.org/article/5-research-backed-studying-techniques

https://www.teachervision.com/reading-aloud-0

https://learningspy.co.uk/reading/reading-aloud-might-boost-students-memories-2/

https://www.wikihow.com/Study-More-Effectively

https://www.goconqr.com/en/examtime/blog/study-hacks/

https://www.readingrockets.org/article/importance-teaching-handwriting

https://www.shiftelearning.com/blog/how-do-colors-influence-learning

https://virtualspeech.com/blog/teaching-strategies-different-learning-styles

https://www.inc.com/jessica-stillman/drawing-is-fastest-most-effective-way-to-learn-according-to-new-research.html

https://www.nap.edu/read/9853/chapter/11#157