„Euroguidance“ ambasadorė Virginija Jaruševičiūtė: „Idealus poilsis man – kopimas į kalnus“

Susipažinkite su viena iš trijų „Euroguidance“ projekto ambasadorių – Virginija Jaruševičiūte. Jeigu kada nors teko atlikti bent vieną iš „Euroguidance“ testų, nuo šiol žinosite, kas juos kūrė.  Taip, teisingai, juos visus sukūrė Virginija! Virginija ne tik kuria įdomius bei žaismingus testus, bet ir rengia pristatymus karjeros ugdymo tematika moksleiviams, teikia individualias konsultacijas bei veda paskaitas ir virtualius seminarus karjeros ugdymo konsultantams. 

Papasakokite apie save: kas Jūs, kur dirbate, ką veikiate, kas Jus įkvepia, ką labiausiai mėgstate veikti laisvalaikiu ir t.t.?

Karjeros ugdymo srityje dirbu jau daugiau nei 7 metus. Šioje srityje galiu „įdarbinti“ savo žingeidumą bei norą judėti į priekį. Mėgstu pažinti, atrasti, išmokti kažką naujo, pasidalinti žiniomis, nemėgstu trypčioti vietoje, idealus poilsis man  – kopimas į kalnus. Neretai karjeros ugdymo renginiuose kopimą į kalnus lyginu su tikslų siekimu ir karjeros planavimu – kai kopi į kalną, prieš akis turi tik tą tikslą – pasiekti viršukalnę, o jeigu tas tikslas tikrai tau svarbus net sunkiausias kopimas neatrodys per sunkus. Tačiau įkopęs pamatai daug kitų viršukalnių, kurias norėtum pasiekti. Taip ir gyvenime – kiekvienas pasiektas tikslas atveda prie kitų, didesnių, tikslų.

Kuo Jums artima karjeros ugdymo tema? Kaip esate su ja susijusi? Kas Jus paskatino ją pasirinkti?

Prieš pradėdama dirbti karjeros ugdymo srityje, ilgą laiką dirbau personalo atrankų, įdarbinimo srityje. Šios dvi sritys labai glaudžiai susijusios – klaidingi profesijos ar karjeros pasirinkimai tampa dideliu iššūkiu darbo paieškose ir atvirkščiai – tinkamai pasirinkta specialybė tampa puikia varomąja jėga. Besigilindama į darbo rinkos iššūkius susidomėjau profesinio orientavimo tema, todėl perėjimas į karjeros ugdymo sritį įvyko kaip natūrali įvykių seka. Labai patinka dirbti su mokiniais – kiekvienas susitikimas suteikia naujų idėjų, gerų emocijų. Be to, gera bent maža dalele prisidėti prie jų ateities pasirinkimų.

Kuo svajojote būti vaikystėje? Kodėl?

Svajonių profesijos ganėtinai greitai keitė viena kitą, tad dabar sunku visas jas prisiminti. Tikrai žinau, kad, kaip dauguma vaikų, kažkada svajojau tapti mokytoja, buvo etapas, kai svajojau dirbti bibliotekininke (nes labai mėgau skaityti knygas ir buvau nuolatinė bibliotekos lankytoja), vėliau svajonių profesijų sąrašas atitinkamai plėtėsi kaip ir žinios apie profesijas. Turiu pasakyti, kad didelė dalis tų svajonių buvo įgyvendinta –  mano dabartinė veikla tarsi mozaika susideda iš mažyčių vaikystės svajonių fragmentų.

Kaip manote, kuo galite pasidalinti su žmonėmis, kurie ieško karjeros kelio? Patirtimi – kokia? Žiniomis?

Susitikimuose, seminaruose, individualių konsultacijų metu stengiuosi pirmiausia pasidalinti gera energija, gera emocija ir padėti žmonėms patiems atrasti atsakymus į klausimus.

 Ar per jūsų karjerą teko būti įkvepiančių karjeros transformacijų liudininku? Kokie jie? Ar galite papasakoti?

Daugiausiai tenka konsultuoti mokinius tame etape, kuomet dar tik svarstomi profesijų pasirinkimai ir didelės karjeros transformacijos nevyksta, tačiau yra tekę stebėti, prisiliesti prie įdomių karjeros pokyčių. Esu mačiusi įvairių krypčių transformacijų – iš IT specialisto į sėkmingą ūkininką, iš socialinės darbuotojos – į profesionalią kirpėją, iš teisininkės – į kelionių vadovę, iš automobilių mechaniko – į programuotoją. Mano akimis, kiekviena karjeros transformacija, suteikianti žmogui vidinę pusiausvyrą, yra įkvepianti ir reikšminga. Net mažas žingsnelis kartais gali tapti didelio teigiamo pokyčio pradžia.

 Kaip manote, kodėl vieni žmonės lengvai randa savo profesinį kelią, o kitiems reikia gerai jo paieškoti, kartais ir ne vienerius metus?

Tam gali būti įvairios priežastys – vieniems didelę įtaką daro aplinka, artimųjų pavyzdys, kiti turi neabejotinų įgimtų talentų, kurie aiškiai apibrėžia karjeros kryptį, yra ir tokių žmonių, kuriems patinka daugelis dalykų, domina įvairios sritys – ir jiems sunku pasirinkti tą vieną sritį, o kartais pasirinkimą apsunkina informacijos ir savęs pažinimo trūkumas. Profesinis orientavimas iš tikrųjų prasideda šeimoje, ankstyvame amžiuje – tėvai kartais net nesuvokia, kokią įtaką jų vaiko ateities pasirinkimams gali turėti jų išsakoma nuomonė vienos ar kitos profesijos atžvilgiu ar tam tikrų išankstinių nuostatų formavimas vaiko pasaulėžiūroje. Ir jei tos nuostatos nesutampa su užslėptais vidiniais asmenybės poreikiais – pačiam žmogui tampa labai sunku išnarplioti tą raizginį ir išsigryninti atsakymą į klausimą: „O kas man iš tikrųjų patinka?“

Kokio asmens karjeros pavyzdys jus įkvepia?

Mane žavi žmonės, kurie išdrįsta keisti savo karjeros kryptį, kai pajunta, kad pasirinkta profesija, veikla ar verslas jų nebetenkina. Ir visai nesvarbu, ar aukštąjį mokslą baigęs žmogus vėliau nusprendžia įgyti profesiją, ar atvirkščiai – karjeros kelias neturi būti nuoseklus ir tobulas, svarbiausia, kad jis suteiktų galimybes saviraiškai ir savirealizacijai.

Koks Jūsų mėgstamiausias posakis? (Jeigu neturite tokio, įvardinkite vieną iš geriausių skaitytų knygų ir kuo ji Jus sužavėjo)

Vaikystėje labai mėgau skaityti knygas – tuomet man į rankas pakliuvo sena Orison Swett Marden knyga tokiu pačiu pavadinimu – „Ką darai, daryk gerai“. Nuoširdžiai nebepamenu, kas toje knygoje buvo rašoma, tačiau knygos pavadinimas tapo mano šūkiu veiklose, kurių imuosi. Tiesa, kartais šis šūkis pakiša koją – perfekcionizmas ne visais atvejais yra patogus pakeleivis, tačiau jis skatina mane nuolat tobulėti.

 

Nuotrauka iš asmeninio albumo.