Darbo vieta - namai. Kokie gebėjimai ir savybės tapo svarbiausios?

Covid-19 pandemija pakeitė ne tik mūsų gyvenimo būdą, bet ir darbo rinką – vieniems suteikė naujas galimybes, kitiems jas reikšmingai apribojo. Vienas ryškiausių darbo rinkos pokyčių, įvykusių per 2019-2021 metus – ženkliai išaugęs iš namų dirbančių darbuotojų procentas. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje 2019 m. nuotoliniu būdu dirbo 2,4 proc. gyventojų, tuo tarpu 2020 m. šis skaičius siekė 5,4 proc. (ES šalių rodiklis  atitinkamai – 5,4 proc. ir 12,3 proc.). Čia derėtų paminėti, kad iš namų dirbančiųjų skaičius nuolat augo nuo 2006 metų, tačiau pandemijos laikotarpiu įvyko ryškesnis dirbančiųjų iš namų dalies šuolis. Šie pokyčiai negrįžtamai transformavo darbo rinką ir iškėlė naujus iššūkius tiek darbuotojams, tiek darbdaviams, tiek karjeros konsultantams.

Darbo rinkoje sparčiai įsitvirtina tendencija, kad vis daugiau įmonių atsisako dalies biurų erdvių ir renkasi hibridinį darbo organizavimo modelį – kai dalis darbuotojų dirba biure, o dalis darbą atlieka iš namų. Nuotolinis darbas atveria ir naujas galimybes – darbo rinka tampa atviresnė ir išsiplečia darbų pasiūla, atsiranda daugiau lankstumo planuojant darbo laiką.

Nuotolinis darbas reikalauja ir tam tikrų kompetencijų bei asmeninių savybių, kurioms darbdaviai ima skirti didesnį dėmesį nei anksčiau. Kalbant apie skirtingas darbo formas, karjeros pasirinkimus, svarbu aptarti ir gebėjimus, kurie yra reikalingi. Štai keletas kompetencijų ir asmeninių savybių, kurios pandemijos metu išryškėjo kaip itin svarbios:

  • Gebėjimas mokytis. Nenumatyti pandemijos iššūkiai, sėkmingas darbo iš namų organizavimas, atsiradusios naujos užduotys neabejotinai įpareigoja gebėti efektyviai ir sparčiai mokytis. Dėl skaitmenizacijos ir rinkoje vykstančių pokyčių, darbuotojams keliami nauji kvalifikaciniai reikalavimai. Perėję prie nuotolinio mokymo įmonės šią mokymo formą vis plačiau taikys ir ateityje, nes ji padeda taupyti tiek laiko, tiek materialinius išteklius – mokymuose gali dalyvauti daugiau darbuotojų, o mokymus galima derinti su kasdiene veikla, be to, mokymai, darbuotojų dalijimasis patirtimi gali būti ir efektyvi komandos stiprinimo priemonė. Vis labiau populiarėjantys nuotoliniai mokymai reikalauja gebėjimo išlaikyti dėmesį bei tinkamai suplanuoti darbo laiką tam, kad dalyvavimas mokymuose netaptų vien formalumu.
  • Savarankiškumas. Tam, kad darbas nuotoliu netaptų iššūkiu tiek darbuotojui, tiek vadovams, labai svarbus gebėjimas savarankiškai organizuoti darbą. Ši sąvoka apjungia keletą kompetencijų – tai ir gebėjimas planuoti laiką, skaitmeninė kompetencija, gebėjimas spręsti problemas ir priimti sprendimus bei savidisciplina.
  • Komunikacijos gebėjimai. Dauguma ekspertų sutinka, kad neverbalinė kalba yra reikšmingas bendravimo elementas. Tuo tarpu bendraujant virtualiai neverbalinė kalba yra ribota, todėl tampa sunkiau išlaikyti dėmesį ir aktyviai klausytis, o jei iškyla dar ir techninių ryšio trikdžių – efektyvi ir tiksli komunikacija tampa nemenku iššūkiu. Dirbant nuotoliu, didelę dalį informacijos perduodame rašytine forma, todėl labai svarbus gebėjimas aiškiai formuluoti mintis ir suprasti turinį. Daugeliui mūsų yra pažįstamos situacijos, kai darbuotojas, gavęs vadovo užduotį, ima spėlioti, kokio būtent rezultato  (forma, apimtimi, turiniu) vadovas tikisi.
  • Gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių. Ši kompetencija tapo svarbi bendrajame kontekste, ne vien nuotolinį darbą dirbantiems darbuotojams, tačiau darbo perkėlimas iš biuro į namus daugeliui tapo reikšmingu pokyčiu, kuris pradžioje suteikė ne tik teigiamas emocijas. Pandemija parodė, kad numatyti darbo rinkos pokyčius ilgalaikėje perspektyvoje tampa vis labiau sudėtinga, todėl tikėtina, kad darbo rinka ir tam tikros profesijos ar pareigybės gali patirti įvairių transformacijų, kurios iš darbuotojų pareikalaus lankstumo ir gebėjimo prisitaikyti prie pokyčių.
  • Skaitmeninė kompetencija. Technologijos mus ir mūsų veiklą keičia iš esmės. Jei anksčiau nežinojome, kas yra Zoom ir MS Teams, dabar šios programėlės tapo nepamainomais nuotolinio biuro įrankiais. Pradedant darbo pasitarimais ir nuotolinėmis konsultacijomis klientams, baigiant darbo vakarėliais – didelė dalis mūsų profesinio bendravimo vyksta virtualioje erdvėje. Planuoti nuotolinius susitikimus bei organizuoti darbą padeda ir kiti skaitmeniniai įrankiai – Doodle, Google Drive, Google Docs, Trello, etc. Nuotolinio darbo sėkmė ir produktyvumas dažniausiai yra tiesiogiai priklausomas nuo gebėjimo naudotis technologijomis bei spręsti kylančias technines problemas.
  • Emocinė kompetencija. Darbas iš namų, ribotos bendravimo galimybės gali tapti rimtu emociniu išbandymu darbuotojams, dirbantiems psichologiškai įtemptą darbą. Biure neformalių pertraukėlių metu darbuotojai turi galimybę pasikalbėti, aptarti kylančias problemas, jausti kolegų palaikymą, tuo tarpu darbas nuotoliu dažnai įneša papildomo emocinio krūvio – kai tenka balansuoti tarp šeimos ir profesinių poreikių. Be to, nuotolinio darbo aplinkoje, kuomet ne visada turime galimybę nuskaityti neverbalinės kalbos signalus, emocinė kompetencija padeda spręsti problemas, išvengti konfliktinių situacijų bei tinkamai išgirsti  ir priimti kolegų siunčiamas žinutes.  
  • Bendradarbiavimas. Šiuo metu įmonės taiko įvairius hibridinio darbo modelius – tai gali būti viena darbo diena per savaitę biure, 4 dienos nuotoliniu būdu, dalis įmonių numato daugiau bendradarbiavimo dienų – 2 ar net 4 per savaitę. Kitos įmonės yra numačiusios tik bendrą nuotolinio darbo dienų skaičių per mėnesį, o darbuotojai sprendžia, kaip jas išdėstyti. Dalis įmonių atsisakė savo biurų ir tik kartais kolektyvus suburia bendradarbystės erdvėse.
  • Gebėjimas efektyviai planuoti laiką (Gebėjimas derinti darbą ir asmeninį gyvenimą). Kai dirbama iš namų, riba tarp darbo ir asmeninio gyvenimo tampa labai lengvai pažeidžiama. Šiuo atveju nebetinka posakis, kad „ į namus nesinešame darbinių rūpesčių“ arba, atvirkščiai, „eidami į darbą, paliekame savo asmeninius rūpesčius namuose“. Todėl tampa ypač svarbus gebėjimas pasirūpinti emocine sveikata ir gebėti efektyviai planuoti savo laiką taip, kad darbo ir gyvenimo kokybė nenukentėtų. Aiškūs ir konkrečiai pamatuojami tikslai darbo dienai padeda efektyviau planuoti laiką bei pamatuoti rezultatus.
  • Personalo atrankų specialistai teigia, kad vis daugiau kandidatų pirmenybę teikia įmonėms, siūlančioms lankstų darbo grafiką bei galimybę dirbti nuotoliu. Tačiau lankstus darbo grafikas reikalauja lankstumo ir iš paties darbuotojo. Tai gali reikšti, kad reikės atsiliepti į skambučius anksti ryte ar skubiai parengti ataskaitą vėlai vakare. Tarptautinėse organizacijose lankstumo reikalauja ir darbas su kolegomis, gyvenančiais skirtingose laiko juostose, skirtinga darbo kultūra, problemų sprendimo būdai. Pandemija parodė, kad darbo forma ir turinys gali reikšmingai pasikeisti, įvykus netikėtiems aplinkos pokyčiams, todėl lankstumas tampa ypatingai svarbia efektyvaus darbuotojo savybe.
  • Disciplina ir motyvacija. Kai šalia nėra vadovo, kuris gali pasiteirauti, kaip sekasi, patikrinti, ar tikrai esate įsitraukęs į darbą, labai svarbu būti disciplinuotam ir gebėti save motyvuoti bei sukurti darbo rutiną, kuri padėtų sutelkti dėmesį nepaisant išorinių dirgiklių (juk namuose susikoncentruoti darbui gali būti gerokai sunkiau - ypač, jeigu tenka dalintis bendra erdve su kitais namiškiais).
  • Gebėjimas paprašyti pagalbos. Ne, čia ne spausdinimo klaida – sėkmingas darbuotojas turi mokėti paprašyti pagalbos. Paprašyti pagalbos daugumai profesionalų yra sudėtinga,  tai asocijuojasi su nekompetencija ir neišmanymu, tačiau priešingai – gebėjimas kreiptis patarimo ir pagalbos yra vertinamas kaip viena iš svarbių efektyviai dirbančio darbuotojo savybių. Žinoma, jeigu pagalbos kreipiamasi pirmiausiai pabandžius spręsti problemą savo kompetencijos rėmuose. 

 

Nuotolinis darbas atvėrė naujus kelius, ištrynė geografines ribas ir paskatino žmones ieškoti galimybių pasirinkti darbo sritį, kuri suteiktų prasmės ir savirealizacijos pojūtį. Šiame kontekste karjeros konsultantų paslaugos bus kaip niekad aktualios. Tuo tarpu ištobulinti nuotolinio darbo gebėjimus svarbu ne tik būsimiesiems darbuotojams, tačiau ir patiems karjeros konsultantams, nes vis dažniau tenka teikti konsultacijas virtualioje erdvėje ir darbo rinkoje vykstantys procesai rodo, kad ši tendencija išliks ir ateityje.

„Euroguidance“ ambasadorė Virginija Jaruševičiūtė

Rengiant publikaciją buvo remtasi šiais šaltiniais:

(5) Popandeminės darbo rinkos iššūkiai: ar kandidatų norai sutampa su darbdavio galimybėmis? | LinkedIn

The future of work is hybrid: blending work from different locations (europa.eu)

Eurostat - Data Explorer (europa.eu)

Essential post-pandemic skills | ACCA Global

https://naujienos.vu.lt/spectrum-nuotolinis-darbas-kas-is-jo-laimi-kas-nukencia/

https://www.linkedin.com/pulse/5-core-competencies-successful-remote-worker-elijah-elkins/

 

Nuotrauka Vlada Karpovich iš Pexels