|
Aukštasis mokslas
Lietuvos aukštojo mokslo sistema
INFORMACIJA APIE AUKŠTOJO MOKSLO REFORMĄ!
Aukštosios mokyklos yra dviejų tipų - universitetai ir kolegijos.
Aukštosios mokyklos gali būti valstybinės ir nevalstybinės.
Universitetas yra aukštoji mokykla, kurioje vyrauja universitetinės studijos ir studentų daugumą sudaro studijuojantieji pagal universitetines studijų programas, atliekami moksliniai tyrimai, organizuojamos magistrantūros bei doktorantūros studijos ir (ar) plėtojama aukšto lygio profesionali meno veikla bei yra meno aspirantūra.
Kolegija yra aukštoji mokykla, kurioje vyrauja neuniversitetinės studijos ir studentų daugumą sudaro studijuojantieji pagal neuniversitetines studijų programas, plėtojami taikomieji moksliniai tyrimai ir (ar) taikomoji mokslinė veikla arba profesionalus menas.
Universitetinės studijos - nuosekliosios studijos, sudarančios sąlygas asmeniui įgyti teoriniu pasirengimu ir moksliniais tyrimais grindžiamą aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikaciją, taip pat mokslo laipsnį (apgynus disertaciją).
Neuniversitetinės studijos – pagrindinės, į praktinę veiklą orientuotos profesinės studijos aukštojoje mokykloje, sudarančios sąlygas įgyti taikomaisiais moksliniais tyrimais ir (ar) taikomąja moksline veikla grindžiamą profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir (arba) profesinę kvalifikaciją.
Neuniversitetinių studijų programas paprastai vykdo kolegijos. Paprastai šios studijos trunka 3 metus. Sėkmingai baigus pagrindines neuniversitetines studijas įgyjamas profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir (arba) profesinė kvalifikacija.
Aukštosiose mokyklose (ir universitetuose, ir kolegijose) organizuojamos dviejų tipų studijos:
1) nuosekliosios studijos;
2) nenuosekliosios studijos.
Nuosekliosios studijos - studijos, kurias baigus įgyjamas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama kvalifikacija, taip pat doktorantūros, rezidentūros bei meno aspirantūros studijos. Baigus nuosekliųjų studijų programą suteikiamas kvalifikacinis arba mokslo laipsnis (bakalauras, magistras, daktaras) ir (arba) profesinė kvalifikacija, išduodamas tai pažymintis diplomas.
Nenuosekliosios studijos - studijos, kai studijuojami atskiri dalykai ar jų ciklai, skirti asmens profesinei kvalifikacijai kelti ar keisti, taip pat jo profesiniam ar bendrajam išsilavinimui plėsti. Baigus nenuosekliųjų studijų programą (studijuojami pavieniai dalykai arba dalykų ciklai) išduodamas studijas patvirtinantis pažymėjimas.
Universitete yra šios nuosekliosios studijos:
1) pagrindinės (pirmoji pakopa); (t.y., bakalauro studijos)
2) magistrantūros, specialiosios profesinės (antroji pakopa);
3) vientisosios (suderintos pirmoji ir antroji pakopos, t.y., suderintos bakalauro ir magistro, bakalauro ir specialiosios profesinės studijos);
4) rezidentūros, meno aspirantūros, doktorantūros (trečioji pakopa).
Kolegijoje yra šios nuosekliosios studijos:
1) pagrindinės (pirmoji pakopa); (t.y., profesinio bakalauro studijos)
Universitetinių pagrindinių studijų trukmė yra 4 studijų metai, neuniversitetinių pagrindinių studijų trukmė ne mažiau kaip 3 studijų metai (daugiau informacijos: www.aikos.smm.lt).
Bakalauras. Tai kvalifikacinis laipsnis, suteikiamas asmeniui, išėjusiam nuosekliųjų universitetinių studijų pirmosios pakopos studijų programą. Baigus bakalauro studijas, gali būti tęsiamos specializuotos profesinės arba magistrantūros studijos.
Specialiosios profesinės studijos. Specialiosiose profesinėse studijose rengiami įvairių sričių specialistai. Į specialiąsias profesines studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys aukštojo mokslo diplomą. Profesinė kvalifikacija suteikiama asmeniui, antrosios pakopos universitetinėse specialiose profesinėse studijose pagilinusiam profesines žinias ir įgijusiam naujų teorinių žinių. Vienerių – dvejų metų trukmės studijų programos orientuotos į kryptingą konkrečios profesijos specialistų, galinčių iš karto įsitraukti į darbą ir siekti profesinės karjeros, rengimą.
Magistratūra. Magistrantūra yra asmens profesinei ir mokslinei kvalifikacijai kelti skirtos antrosios pakopos nuosekliosios universitetinės studijos. Magistrantūros studijų trukmė yra ne trumpesnė kaip 1,5 ir ne ilgesnė kaip 2 studijų metai.
Rezidentūra. Tai antrosios pakopos universitetinės studijos, skirtos medicinos studijas baigusiems asmenims rengti medicinos praktikai. Specialiųjų profesinių studijų trukmė yra ne trumpesnė kaip 1 ir ne ilgesnė kaip 2 studijų metai.
Doktorantūra. Tai mokslininkams rengti skirtos trečiosios pakopos universitetinės studijos, moksliniai tyrimai ir disertacijos rengimas. Doktorantūros studijų trukmė yra 4 metai.
Meno aspirantūra. Tai trečiosios pakopos universitetinės studijos, skirtos aukštosios mokyklos meno dalykų dėstytojams rengti ir menininkams specializuotis. Į šias studijas priimami asmenys turintys magistro laipsnį arba vienkopės studijų sistemos aukštojo mokslo diplomą. Meno aspirantūros trukmė ne ilgesnė kaip 2 metai.
Kuo skiriasi magistrantūros studijos ir specialiosios profesinės studijos?
Magistrantūra - asmens profesinei ir mokslinei kvalifikacijai kelti skirtos antrosios pakopos nuosekliosios universitetinės studijos. Specialiosios profesinės studijos yra antrosios pakopos nuosekliosios universitetinės studijos, į kurias priimami asmenys, baigę universitetines pagrindines studijas ir kurios skirtos tam tikros studijų krypties profesinei kvalifikacijai įgyti. Specialiosios profesinės studijos skiriamos geriau pasirengti darbui, kuriam reikalingi specialūs praktiniai gebėjimai.
Magistrantūros studijos, priklausomai nuo krypties, teikia daugiau mokslinę kvalifikaciją keliančių žinių, yra labiau orientuotos į išsilavinimą, o specialiosios profesinės – labiau į praktiką.
Daugiau apie aukštojo mokslo sistemą galite paskaityti interneto svetainėje www.mokslas.lt .
Pagrindinės nuosekliųjų studijų formos yra šios: dieninė, vakarinė ir neakivaizdinė.
Dieninės studijos yra skirtos asmenims, galintiems studijuoti aukštosios mokyklos nustatytos darbo dienos metu. Tai reiškia, kad didžioji dalis paskaitų gali vykti darbo valandomis, nors kai kuriose aukštosiose mokyklose paskaitos organizuojamos ir vėlesnėmis valandomis.
Vakarinės studijos yra skirtos asmenims, negalintiems studijuoti aukštosios mokyklos nustatytos darbo dienos metu. Auditorinis darbas paprastai vyksta po aukštosios mokyklos nustatytos darbo dienos ir šeštadieniais. Tai reiškia, kad paskaitos dažniausiai vyks vakarais, tai pat gali būti organizuojamos ir šeštadieniais.
Neakivaizdinės studijos yra skirtos asmenims, kurie negali studijuoti pagal dieninę ir vakarinę studijų formas. Auditorinis darbas organizuojamas sesijomis. Tai reiškia, kad maždaug kartą į pusmetį organizuojamas intensyvus paskaitų ciklas, kartu su egzaminų sesija.
Informacija apie dieninių, vakarinių ir neakivaizdinių studijų organizavimą pateikiama konkrečiose aukštosiose mokyklose.
Tęstinis mokymasis
Aukštoji mokykla gali organizuoti studijas asmeniui perkvalifikuoti, jo kvalifikacijai kelti, profesiniams įgūdžiams tobulinti. Šios studijos vykdomos pagal nuosekliųjų arba nenuosekliųjų studijų programas aukštosios mokyklos nustatytomis sąlygomis.
Tęstinių studijų rezultatai gali būti aukštosios mokyklos nustatyta tvarka įvertinami kreditais. Asmeniui, surinkusiam pagal atitinkamą studijų programą reikiamą kreditų skaičių, gali būti Vyriausybės nustatyta tvarka pripažįstamas aukštasis išsilavinimas ir suteikiama kvalifikacija.
Prie daugelio aukštųjų mokyklų yra įsteigti tęstinių studijų centrai. Norėdami sužinoti apie tęstinio mokymosi galimybes konkrečioje aukštojoje mokykloje, kreipkitės į tos mokyklos tęstinių studijų centrą.
Individuali studijų programa
Aukštosios mokyklos gali sudaryti sąlygas studentui studijuoti pagal individualią studijų programą, sudarytą aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.
Mokestis už studijas
Informacija apie mokėjimo už studijas tvarką nuo 2009 m. bus pateikta patvirtinus vykdomus pakeitimus.
Parama studentams
Informacija įstojusiesiems iki 2009 m.
Valstybinių ir nevalstybinių aukštųjų mokyklų pagrindinių, vientisųjų ir antrosios studijų pakopos studentai gali gauti valstybės paskolas:
1) studijų įmokoms mokėti, jeigu jos nebuvo sumokėtos valstybės biudžeto lėšomis;
2) gyvenimo išlaidoms;
3) dalinėms studijoms pagal tarptautines sutartis ir susitarimus.
Valstybinių aukštųjų mokyklų dieninės studijų formos pagrindinių, vientisųjų ir antrosios studijų pakopos studentai, doktorantai ir meno aspirantai Vyriausybės nustatyta tvarka gali gauti stipendijas.
Studentai turi teisę gauti ir kitą paramą, kuri teikiama Vyriausybės nustatyta tvarka.
Valstybės paramos studijoms užsienyje, taip pat paramos rezidentams tvarką nustato Vyriausybė.
Valstybės paskolų teikimas
Valstybės paskolų studentams teikimo tvarką rasite Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondo interneto svetainėje.
Aukštasis išsilavinimas:
Taip pat žiūrėkite:
Nuorodos:
|